Facebook Image
Šeštadienis, 08 rugpjūčio 2020 16:12

Dėkingai atsiminti vakar, viltis rytdiena, gyventi šiandien (2020 08 08)

Kaip krikščioniško gyvenimo mažumas tampa vaisingumu? Ko moko pamaldumas Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai? Įžvalgomis dalijasi popiežius Pranciškus.


Šventasis Tėvas pasveikino Mažųjų Šventosios Širdies pranciškonių kongregaciją, kuri lygiai už metų, 2021 rugpjūčio 8 dieną, minės savo steigėjos – palaimintosios Marijos Margaritos Caiani – gimimo dangui šimtmetį. Ši diena taip pat taps kongregacijos jubiliejinių metų pabaiga. Jubiliejiniai metai prasidėjo šio rugpjūčio 8 dieną.

„Linkiu, kad šie metai visai kongregacijai taptų proga prisiminti steigėjos gyvenimą ir mokymą, beveik 120 metų kongregacijos gyvavimo laikotarpį, tuo pat metu žvelgiant į ateitį. Yra malonė galėti dėkinga ir sutaikinta širdimi apžvelgti savo vakarykštę dieną, vilties pilnomis akimis žvelgti į rytojų. Ir bėda, jei norima ieškoti prieglobsčio praeityje, kurios nebėra, ar rytojuje, kurio dar nėra, bėgant nuo šiandienos, kurioje turime gyventi ir veikti“, – palinkėjo popiežius Pranciškus. Jis pasidalijo mintimis apie tai, ką reiškia kongregacijos vardas, – Mažosios Švenčiausiosios Širdies pranciškonės. 

Šios pranciškoniškos bendruomenės steigėja – palaimintoji Caiani – mažumu norėjo pabrėžti tam tikrą gyvenimo būdą, kuris būdingas bendrai pranciškoniškos šeimos tradicijai ir Evangelijai: Dievas dėl mūsų tapo mažu, nusižemino iki mirties ant kryžiaus. Tačiau tokiu būdu tapo artimas. Toks mažumas ir nuolankumas yra kasdienis ir sunkus kelias, tačiau jei juo einama iki galo, jis užtikrina gyvenimo vaisingumą.

Kongregacijos pavadinime minima Švenčiausioji Širdis – tai, pasak popiežiaus Pranciškaus, byloja, jog kongregacijos narės nori suleisti šaknis į Jėzaus meilę. Ši meilė nepasižymi ypatingais efektais, apakinančiais, bet greitai pranykstančiais. Tai konkreti ir ištikima meilė, kuri susideda iš artumo, iš pasirengimo padėti atsistoti, atgauti orumą ir pasitikėjimą. Popiežius palinkėjo pranciškonių kongregacijos narėms mylėti Jėzaus širdimi, visų pirma viena kitą.

Švenčiausiosios Širdies pranciškonės – tai nėra tiesiog pavadinimo priedas, tačiau kai kas daugiau – tai, kad priklausome Jo Širdžiai. 

„Viešpats jums dovanojo gyvenimą, jus pagimdė tikėjimui ir pakvietė prie savęs, kad patrauktos Jo Širdies pašvęstumėte Jam savo gyvenimą. Priklausomybė Viešpačiui ypatingai regima maldoje“, – pridūrė popiežius. Pasak jo, malda  – šv. Mišios, valandų liturgija, adoracija, Dievo Žodžio mąstymai, Rožinis – yra būdas leisti Viešpačiui visada likti mumis,  kiekvieną dieną keisti mūsų širdį, tapti motinomis sutiktiesiems kelyje.

Popiežius priminė, kad pamaldumo Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai praktikoje taip pat labai svarbus atsiteisimo matmuo. Tai didelė tarnystė pasauliui. Nuodėmė bjauroja Dievo kūrybą. Todėl vis iš naujo reikia sėti Dievo meilės sėklą. O ši, dar kartą priminė popiežius, krisdama į žemę nekelia triukšmo, nepatraukia dėmesio, tačiau metams bėgant išaugina vaisius, kurie pasaulio veidui sugrąžina grožį, kaip kad Mažųjų Švenčiausiosios Širdies pranciškonių darbas su vaikais ir jaunuoliais Italijoje, Brazilijoje, Egipte, Šri Lankoje ir Betliejuje.

(RK / Vatican News)  

Skaityti 49 kartai