Facebook Image
Šeštadienis, 09 sausio 2021 13:09

Isfahano-Teherano arkivyskupu paskirtas pranciškonas konventualas (2021 01 09)

Popiežius Pranciškus pakeitė Isfahano lotynų arkivyskupijos, apimančios visą Irano teritoriją, vardą ir nauju jos ganytoju paskyrė Dominique'ą Mathieu, pranciškonų konventualų ordino vienuolį.


Isfahano lotynų arkivyskupija nuo dabar vadinsis Isfahano-Teherano lotynų arkivyskupija, jos pastoraciją popiežius pavedė konventualui br. Dominique Mathieu, O.F.M. Conv., ligi šiol ėjusiam Mažesniųjų brolių konventualų ordino Rytų ir Šventosios Žemės provincijos kustodo pareigas.

Isfahano-Teherano lotynų arkivyskupijai priklauso apie šeši tūkstančiai Irano katalikų, arkivyskupijos sostinė prieš penkis dešimtmečius perkelta į Teheraną, dabar veikia trys parapijos ir Mergelės Marijos, Nuliūdusiųjų paguodos, katedra. Netoli lotynų katalikų katedros Teherane yra chaldėjų katalikų šv. Juozapo katedra ir armėnų bažnyčia.

57 metų Isfahano-Teherano nominuotasis arkivyskupas Dominique Mathieu, O.F.M. Conv., gimė Belgijoje, 1987 metais davė iškilmingus vienuolinius įžadus ir 1989 metais buvo įšventintas kunigu, 2013 metais išvyko į Libaną ir tapo Mažesniųjų brolių konventualų ordino Rytų ir Šventosios Žemės provincijos nariu.  Be daugelio kitų atsakingų pareigų ordine, br. D. Mathieu yra buvęs Belgijos provincijos provincijolas, o pastarajai susivienijus su Prancūzijos provincija – jos generalinis delegatas ir vėliau ordino Centrinės Europos federacijos pirmininkas, pastaraisiais metais – federacijos definitorius ir generalinis asistentas.

Lotynų apeigų katalikų apaštalavimas Irane prasidėjo XIII amžiuje, kai Persijoje šiaurėje apsistojo popiežiaus į Mongoliją siunčiami pranciškonai ir domininkonai. Įkurta Soltanijos metropolija ir dar šešios vyskupijos gyvavo neilgai, jų gyvavimą sustabdė mongolų invazijos XIV amžiuje. Misionieriai sugrįžo XVII amžiaus pradžioje, basieji karmelitai pastatė bažnyčią Isfahane, Persiją valdžiusios ir krikščionims palankios musulmonų Safavidų dinastijos sostinėje, krašto misijose darbavosi vienuoliai kapucinai ir teatinai. 1629 metais popiežius įkūrė Isfahano vyskupiją, misionierių gretas papildė jėzuitai ir domininkonai, tačiau katalikų evangelizavimas baigėsi XVIII amžiuje kartu su Safavidų dinastijos pabaiga, tuomet vyskupijos administravimas laikinai pavestas Bagdado vyskupams, o paskirtieji valdytojai gyveno Urmijoje, Azerbaidžane.

Nauja Isfahano arkivyskupija įkurta 1910 metais, pirmuoju arkivyskupu paskirtas lazaristų kongregacijos misionierius, arkivyskupas  Jacques-Emile Sontag, C.M., žuvęs kankinio mirtimi. 1918 metais Persiją užkariavę osmanai jį suėmė ir sušaudė. Netrukus panašus likimas ištiko dar vieną Persijos vyskupą, chaldėjų dvasininkus, misionierius ir kelis tūkstančius arkivyskupijos tikinčiųjų pasauliečių. Isfahano arkivyskupijoje prieš turkų įsiveržimą per Pirmąjį pasaulinį karą darbavosi 74 dvasininkai, veikė 62 bažnyčios, 62 mokyklos ir dvi seminarijos

Domininkonas arkivyskupas K. W. Barden perkėlė Isfahano vyskupijos sostą iš Urmijos į Teheraną, tačiau neilgai vadovavo lotynų apeigų katalikų bendruomenei Irano sostinėje: pastoracinę veiklą sukliudė 1979 metų Irano revoliucijos atneštos permainos, naujas arkivyskupas paskirtas tik po dešimtmečio, 1989 metais. Šventojo Sosto apaštališkojo nuncijaus pareigas Teherane tuo metu ėjo lietuvių kilmės arkivyskupas, iš Londono kilęs Jonas Bulaitis.

(SAK / Vatican News)

 

Skaityti 62 kartai