Facebook Image
Teksto dydis
Trečiadienis, 11 Liepa 2018 22:34

Šv. Benediktas, Europos globėjas (2018 07 11)

Liepos 11 dieną buvo minima šv. Benedikto iš Nursijos liturginė šventė. Jis yra žinomas, kaip vienuolystės Vakaruose pradininkas, jo parašyta vienuolinio gyvenimo Regula yra Europos civilizacijos paveldo dalis.

Žinant kokią įtaką po nuosmukio, lydėjusio Romos imperijos žlugimą, Europos tautų religiniam, kultūriniam, moksliniam gyvenimui, net ir amatų plėtrai padarė benediktinų ordinas, įvairios jo atšakos ar kitos bendruomenės, kurios rėmėsi panašiu dvasingumu, 1964 spalio 24 dieną popiežius Paulius VI šv. Benediktą paskelbė Europos globėju. Ne vien žvelgdamas į Europos praeitį, bet ir po dviejų visuotinių karų iš pelenų besikeliančios Europos ateitį. Ir šiandien ši ateitis nėra aiški. Kaip daug kartų savo mokyme perspėjo popiežiai, taika, stabilumas, saugumas ir gerovė nėra, kaip šiandien ne vienam atrodo, „savaime suprantami“, tačiau kryptingų, nuolatinių ir bendrų pastangų vaisius.

2018 m. liepos 11 dieną popiežius Pranciškus „Twitter“ socialiniame tinkle paskelbė žinutę: „Europa atranda viltį, kai žmogus yra jos institucijų centre. Šv. Benediktai, melskis už mus!“.

Benediktas gimė 480 metais ir mirė 547-aisiais. „Šv. Benedikto darbai ir ypač jo Regula buvo tarsi naujas dvasinis raugas, nauja linkme pakreipęs istorijos tėkmę, paveikęs ne tik Benedikto gimtojo krašto, bet visos Europos gyvenimą. Žlugus Romos imperijos politinei vienybei, jis sužadino naują dvasinę ir kultūrinę vienybę. Iš žemyno gyventojams bendro krikščioniško tikėjimo gimė nauja tikrovė, kurią mes vadiname Europa“, vienoje katechezėje (2008 balandžio 9 d.) apie šį šventąjį sakė popiežius Benediktas XVI, pasirinkęs  jį savo pontifikato globėju.

Anot Benedikto XVI, ieškant ir kuriant patvarią vienybę, žinoma, reikalingi politiniai, ekonominiai ir juridiniai instrumentai, tačiau dar labiau reikalingas moralinis ir dvasinis atsinaujinimas, kuris semtųsi jėgų iš savo krikščioniškų šaknų. Kitaip nebus įmanoma atkurti Europos. Be šito gyvybiškai svarbaus elemento, žmogui ir toliau grės pagunda pačiam save išganyti, grės ta pat utopija, dėl kurios, kaip kalbėjo Jonas Paulius II, dvidešimtajame amžiuje, žmonija išgyveno baisiausią savo istorijos regresą.

„Siekdami tikros pažangos, ir šiandien įsiklausykime į šv. Benedikto Regulą. Ji tenušviečia mūsų kelią. Šis didis vienuolis ir mus temoko tikrojo humanizmo“, - sakė Benediktas XVI.

Beje, liepos 11 dieną florentiečiai ir Florenciją lankę turistai šv. Benedikto liturginį atminimą galėjo paminėti nuo kalvos į miestą žvelgiančioje benediktinų Šv. Miniato abatijoje, kuri šiemet mini net tūkstančio metų jubiliejų nuo savojo įsteigimo, 1018 metais. Šv. Mišias čia trečiadienį aukojo Italijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas Gualtiero Bassetti, Perudžos arkivyskupas.

Savo homilijoje jis priminė kaip šv. Benediktas vertino svetingumą, nurodydamas savo Reguloje, kad svečias turi būti priimamas tarsi pats Kristus. Permainų ir sukrėtimų, taip vadinamųjų „barbarų invazijų“ laikais toks svetingumas nebuvo lengvas uždavinys. Tačiau būtent tame, nepažįstamo, grėsmę keliančio svetimšalio virtime „svečiu“ ir buvo žengtas pamatinis žingsnis krikščioniškos civilizacijos kūrime. Pamatinis, tačiau ne paskutinis, mat šiandien įtampos tarp „svetimšalio“ ir „svečio“ yra tiek pat, kiek ir anksčiau.

(RK / Vatican News) 

Skaityti 55 kartai