Facebook Image
Teksto dydis
Šeštadienis, 03 Rugpjūtis 2019 21:03

Šv. Ignacas Lojola, Jėzaus draugijos įkūrėjas (2019 08 03)

Liepos 31 d. Bažnyčios liturginis kalendorius mini šv. Ignacą Lojolą, Jėzaus draugijos įkūrėją. Romoje gyvenantys jėzuitai šia proga kasmet aukoja Mišias prie šv. Ignaco relikvijų, Romos Švenčiausiojo Jėzaus vardo bažnyčioje. Šiemet įkūrėjo liturginės šventės Mišioms vadovauja ispanas t. Juan Antonio Guerrero Alves SJ – generalinio vyresniojo delegatas, atsakingas už Romos mieste esančius jėzuitų namus ir institucijas.


Ignacas Lojola gimė 1491 m. Ispanijos baskų krašte. Jaunystėje buvo sužeistas mūšio lauke. Ilgai gydydamasis subrandino apsisprendimą radikaliam atsivertimui. Vėliau jis subūrė keletą bendraminčių, kaip jis pats radikaliai pasiryžusių tarnauti didesnei Dievo garbei. Šitaip gimė Jėzaus draugija. Jėzuitai iš kitų vienuolių išsiskyrė labai aukšto lygio intelektiniu pasirengimu, savo misiją vykdė su pavyzdingu pasišventimu ir drausme, nuo pat pradžių ypatingą dėmesį skyrė švietimui ir akademiniam darbui. Ir šiuo metu visame pasaulyje jėzuitai vadovauja daugiau negu tūkstančiui mokyklų ir kelioms dešimtims universitetų.

1540 m. oficialiai patvirtinta Jėzaus draugija greit tapo viena skaitlingiausių ir aktyviausių Katalikų Bažnyčios vienuolijų, jos misionieriai pasiekė Ameriką, Indiją, Kiniją. Tačiau po dviejų šimtų metų prasidėjo nesusipratimai su kai kuriais valdovais. Jėzuitai buvo išvaryti iš Ispanijos ir Neapolio karalystės, o galiausiai pareikalauta, kad popiežius iš viso vienuoliją panaikintų. Popiežius Klemensas XIV nusileido spaudimui ir 1773 m. Jėzaus draugiją panaikino. Tuo metu jai priklausę daugiau kaip 20 tūkst. kunigų vienuolių tapo dieceziniais kunigais.

Nors ir paklusdami popiežiaus sprendimui, jėzuitai nenuleido rankų. Tuo metu pagarsėjo tarp Romos varguomenės apaštalavęs, bet kartu ryšius su aukštais prelatais ir pačiu popiežiumi palaikęs t. Juozapas Pignatelli. Jo pastangų dėka, jėzuitai buvo atkurti pirmiausia popiežiaus valstybėje ir Neapolyje. 1814 m. Jėzaus draugija buvo atkurta visoje Bažnyčioje. Juozapas Pignatelli vėliau buvo paskelbtas šventuoju.

Naujausiais statistiniais duomenimis, 2018 m. pabaigoje visame pasaulyje buvo 15 842 jėzuitai, tarp jų – 11 389 kunigai. Nuo 2016 m. spalio Jėzaus draugijos generalinis vyresnysis – trisdešimtasis šv. Ignaco įpėdinis – yra venesuelietis t. Arturo Sosa Abascal SJ.

Jėzuitas yra ir popiežius Pranciškus. Amžinuosius įžadus Jėzaus draugijoje jis davė 1973 m. balandžio 22 d. Šį trečiadienį švenčiamo jėzuitų įkūrėjo šv. Ignaco Lojolos minėjimo proga popiežius  savo paskyroje tviterio tinkle parašė:

“ Šv. Ignacas Lojola, kurį šiandien minime, būdamas jaunas karys svajojo apie savo garbę, tačiau jį sužavėjo Dievo garbė ir ji suteikė prasmę jo gyvenimui. ”

Jėzuitai Lietuvoje – 450 metų

Šiemet sukanka 450 metų nuo jėzuitų tarnystės Lietuvoje pradžios. Į Lietuvą juos 1569 m. pasikvietė Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius. Pradžioje jėzuitai įsikūrė Vilniuje, vėliau ir kituose miestuose. Šešioliktojo amžiaus pabaigoje pradėjo veikti jų vadovaujamas Vilniaus universitetas. 1608 m. buvo įsteigta savarankiška Lietuvos provincija, kuri apėmė Lietuvą, Gudiją, Livoniją, Prūsiją ir dalį Lenkijos. Didžiausio klestėjimo laikais Lietuvos provincijos narių skaičius buvo viršijęs tūkstantį. Tuo metu, kai aštuonioliktojo amžiaus pabaigoje Jėzaus draugija buvo panaikinta, buvo padalinta ir Lietuvos – Lenkijos valstybė. Jėzuitai, atsidūrę imperatorės Kotrynos valdomoje Rusijoje, kurį laiką galėjo tęsti savo veiklą. Tačiau, kai 1814 m. Jėzaus draugija pasaulyje buvo atkurta, panaikintose institucijose Lietuvoje jėzuitai veiklos nebeatnaujino, o netrukus caro valdžia jų veiklą uždraudė visoje Rusijos teritorijoje.

Lietuvoje jėzuitai vėl atsikūrė po Pirmojo pasaulinio karo, padedant Vokietijos jėzuitams, ypač t. Johannui Kippui. Ypatingą vaidmenį suvaidino t. Benediktas Andruška – pirmasis po ilgos pertraukos lietuvis jėzuitas, pirmasis naujos Lietuvos provincijos vadovas. 1940 m. Lietuvos jėzuitų provincija jau turėjo 97 narius. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, vienuolynų turtas buvo nacionalizuotas, švietimas uždraustas. Pokario dešimtmečiais tęsdami veiklą pogrindyje jėzuitai tarnavo parapijose, vadovavo rekolekcijoms. Užsienyje apsigyvenę lietuviai jėzuitai įkūrė namus JAV, dirbo Kanadoje, Australijoje, Urugvajuje, Brazilijoje. Tarp per Antrąjį pasaulinį karą į Vakarus pasitraukusių jėzuitų buvo du popiežiškojo Grigaliaus universiteto Romoje profesoriai – istorikas Paulius Rabikauskas ir dvasingumo teologijos žinovas Antanas Liuima.

Beveik visą sovietmetį neoficialiai veikusiems Lietuvos jėzuitams vadovavo t. Jonas Danyla, kurio dėka vienuolija ne tik išliko, bet ir atsinaujino. Svarbus katalikų veikėjas buvo t. Pranciškus Masilionis, įkūręs naują moterų vienuoliją – Eucharistinio Jėzaus seserų kongregaciją, taip pat inicijavęs pasauliečius įtraukusį Eucharistijos bičiulių sąjūdį. Didelį autoritetą tarp intelektualų bei kultūrininkų turėjo t. Jonas Lauriūnas. Jėzuitai buvo vieni aktyviausių žmogaus teisių gynėjų bei katalikiško pogrindžio organizatorių. Svarbiausią, ilgiausiai ir be pertrūkio ėjusį savilaidos leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ redagavo tėvai jėzuitai Sigitas Tamkevičius, vėliau – Kauno arkivyskupas, ir po jo arešto darbą sėkmingai tęsė Jonas Boruta, vėliau – Telšių vyskupas.

Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincija buvo atkurta 1990 m.

(JM / VaticanNews / jezuitai.lt)

Skaityti 13 kartai