Facebook Image
Teksto dydis
Ketvirtadienis, 26 Rugsėjis 2019 22:53

„Talitha Kum“ – moterų vienuolių tinklas kovai su prekyba žmonėmis (2019 09 26)

Rugsėjo 21–27 dienomis Romoje savo dešimties metų sukaktį mini moterų vienuolijų sukurtas tinklas „Talitha Kum“. Šis tinklas kovoja prieš prekybą žmonėmis ir padeda jos aukoms.


Pasak susitikimo programos, 86 delegatės iš 48 kraštų svarstys, kaip geriau kovoti su prekyba žmonėmis ir naujomis pavergimo formomis, kurios Jungtinių Tautų duomenimis įtraukė per 40 milijonų asmenų, iš kurių du trečdaliai yra moterys ir vaikai. Per dešimt savo gyvavimo metų „Talitha Kum“ tinklas gerokai išsiplėtė, jo nariai darbuojasi visuose penkiuose kontinentuose, 92 kraštuose. Afrikoje veikia devynios „Talitha Kum“ organizacijos, Azijoje vienuolika, Amerikos kontinentuose penkiolika, septynios Europoje ir dvi Okeanijoje. Programa taip pat numato dešimties moterų vienuolių, priklausančių skirtingoms kongregacijoms, pagerbimą už jų darbą ir įsipareigojimą.

Rugsėjo 26 dieną susitikimo dalyves priims popiežius Pranciškus, kuris kovai su prekyba žmonėmis taip pat skyrė didžiulį dėmesį ir nuolatos drąsina kovoti prieš šį amoralų mūsų dienų reiškinį, padėti daugybei brolių ir seserų išsilaisvinti iš vergovės ir žengti naują žingsnį gyvenime.

„Talitha Kum“ interneto portale paskelbta dešimt trumpų, tačiau išraiškingų pavergimo ir išsilaisvinimo arba išlaisvinimo istorijų.

Po tėvo mirties, šeimai sunkiai verčiantis Maryam iš Nigerijos susiviliojo darbo pasiūlymu Italijoje, tačiau čia atvykusi pateko į „madame“ rankas, kuri ją išsiuntė užsiiminėti prostitucija gatvėje, o problemas sprendė psichologiniu ir fiziniu smurtu. Merginai buvo pažadėta, kad uždirbusi tam tikrą sumą ji atgaus laisvę, bet tai buvo melas. Galiausiai mergina vos dvidešimties atsidūrė kalėjime. Čia ją surado viena iš „Talitha Kum“ tinklui priklausančių seserų vienuolių, išsiderėjo kalėjimą pakeisti namų areštu jos kongregacijos vienuolyne. Bėgant laikui mergina atsistojo ant kojų, sukūrė šeimą, tapo ugdytoja ir dirba šį darbą.

Jessie iš Ugandos dirbo cheminių produktų gamykloje, tačiau, kai susirgo alergija, turėjo išeiti. Kurį laiką prekiavo maistu kioskelyje, o tada gavo pasiūlymą atvykti į Artimuosius Rytus. Tačiau vietoj žadėto darbo tai buvo vergoviškos darbo namuose sąlygos, be poilsio ir be užmokesčio. Moteris bandė pabėgti taksi, tačiau jo vairuotojas, suvokęs beviltišką būseną, prieš ją panaudojo seksualinę prievartą. Kitu bandymu Jessie pavyko pasiekti ambasadą, kuri nukreipė pas seseris vienuoles, o šios leido žengti naują žingsnį gyvenime. Šiandien, pasakoja Jessie, ji sugrįžo į Ugandą ir vėl dirba maisto kioskelyje: nedaug, bet sėkmingai.

Sofija iš Baltarusijos patikėjo vieno vyro iš Kalifornijos pažadais pokalbiuose socialiniuose tinkluose. Jie iš tiesų susituokė, tačiau greitai paaiškėjo, kad vyras yra smurtaujantis tironas, kuris siekė visiškos kontrolės. Prireikė laiko, kol ji įsidrąsino pabėgti iš šių namų ir tokiu būdu atsidūrė prieglobstyje, kurį prižiūrėjo seserys vienuolės iš „Talitha Kum“ tinklo. Jos padėjo nurimti, susikaupti, pradėti studijas. Šiandien ji turi kitą ir laimingą šeimą, o su seserimis palaiko nuolatinį ryšį.

Mihaela iš Rumunijos prieš septynerius metus, tuo metu vos 19 metų, buvo pakviesta padirbėti tris mėnesius Vokietijoje, vienoje šeimoje su trim vaikais. Ji buvo įsirašiusi į politologijos studijas ir vylėsi, kad užsidirbs pinigų mokslo metams. Tačiau ten atvykus laukė ne šeima, o keli vyrai, kurie ją sumušė ir privertė pardavinėti savo kūną viešnamyje. Galiausiai jai pavyko išsilaisvinti ir pradėti naują gyvenimo kelią, o skriaudėjai atsidūrė ilgiems metams už grotų. Tai buvo pasiekta su vienos nevyriausybinės organizacijos ir „Talitha Kum“ seserų pagalba.

Paola iš Kolumbijos, paauglė, buvo pagrobta sukilėlių ir pati aprengta žuvusio žmogaus uniforma. Ji dirbo priverstinius darbus  – virėjos, malkų skaldymo, vandens nešimo, sprogmenų pernešimo. Taip pat teikė seksualines paslaugas. Kai ji pabėgo iš džiunglių, „Talitha Kum“ seserys suteikė psichologinę ir dvasinę paramą, po kurios prasidėjo ilgas ir sunkus, bet viltingas sugrįžimo į visuomenę kelias.

Carmen iš Meksikos, šiandien septyniolikos, buvo įtraukta į prostitucijos ratą vienos iš giminaičių. Gimusi labai neturtingoje šeimoje ir norėdama jai padėti, ji patikėjo giminaitės pasiūlymu išvykti į tolimą miestą prižiūrėti vaikų. Tačiau pateko į smurtaujančių sutenerių rankas, kaip ir daugelis kitų mergaičių. Tėvams buvo pasakyta, kad ji nelaimingai mirė. Vieną dieną, kai jau buvo pasiekta išsekimo riba, ji įsidrąsino ir pasislėpė tarp žmonių minioje, kreipėsi pagalbos ir pateko į „Talitha Kum“ seserų namus, kurios padėjo atsigauti nuo patirto smurto ir vėl įstoti į mokyklą.

Somchai iš Tailando buvo patekęs į vergovę laive. Savo istorijoje jis pasakoja, jog gimė labai skurdžioje šeimoje, neįgijo jokio išsilavinimo, jį kankino psichinis sutrikimas. Vertėsi rinkdamas ir pardavinėdamas šiukšles, išmestus daiktus. Tad pasiūlymas padirbėti žvejybos laive, pamatyti pasaulio atrodė kaip gelbėjimo ratas. Vietoj to laukė darbas be poilsio ir menkas maistas. Pasiligojus buvo išmestas iš laivo ir paliktas vienoje Indonezijos saloje. Žinoma, be atlyginimo. Nemokėdamas kalbos, nieko nesuprasdamas klajojo tol, kol pateko į Caritas organizacijos ir vietinės „Talitha Kum“ organizacijos rankas, kurios padėjo susitvarkyti dokumentus ir sugrįžti į Tailandą, o čia iškelti bylą skriaudikams ir gauti kompensaciją.

(RK / Vatican News)

Skaityti 36 kartai