Facebook Image
Teksto dydis
Šeštadienis, 22 Birželio 2019 21:09

Klauzūros vienuolių kankinių beatifikacija Madride (2019 06 22)

Naujos palaimintosios kankinės moko pašvęstuosius džiaugsmingai priklausyti Bažnyčiai, išsaugoti savo religinę tapatybę ir ją liudyti; pasauliečius moko, kaip svarbu klausytis Dievo Žodžio, jį nuolankiai priimti, pagal jį gyventi ir jį skelbti.


Katalikų bažnyčia per savo gyvavimą ne kartą išgyveno antikrikščionišką neapykantą. Per pastaruosius šimtą metų persekiojimų ir žudynių bangos persirito per krikščionių bendruomenes Meksikoje, Rusijoje, Sovietų Sąjungos okupuotuose kraštuose, nemažiau skaudžiai, o gal dar skaudžiau persirito ir per Ispaniją pilietinio karo metais (1936–1939), kur, greta politinių persekiojimų, katalikiškos šalies gyventojus prispaudė sunkiai pakeliamas antikrikščioniškų persekiojimų kryžius, „buvo norima eliminuoti Bažnyčią Ispanijoje“ – pasakė šeštadienį, Madride keturiolikos vienuolių kankinių beatifikacijos apeigose kardinolas Giovanni Angelo Becciu, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas.

Bažnyčios kankiniais pripažintų ir palaimintaisiais paskelbtų tūkstančių ispanų, pilietinio karo aukų, sąrašą šeštadienį papildė 14 moterų, klauzūrinių vienuolių, nužudytų iš neapykantos tikėjimui. Nekalčiausios Marijos pranciškonės buvo nužudytos kelių mėnesių laikotarpyje, skirtingose vietovėse prie Madrido. Vienuolės gyveno trijuose vienuolynuose prie Ispanijos sostinės: Las Rozas, El Pardo ir Escalona vienuolynuose. Dešimties nušautų vienuolių kūnai ligi šiol nesurasti, jų kapo vieta nežinomos.

Motinos Marijos Carmen Lacaba Andia ir trylikos vienuolių beatifikacijai Madrido katedroje šeštadienį vadovavo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Becciu, patikinęs homilijoje apie moterų ištikimybę tikėjimui.

Jos nepabūgo grasinimų, baimės ir persekiojimų akivaizdoje, o buvo pasirengusios savo gyvenimu įamžinti lūpomis skelbiamą Tiesą ir susieti savo tikėjimo, vilties ir meilės kankinystę su Jėzaus kankinyste.

Jų kankinystę nulėmė priešiškumas Dievui ir krikščioniškam tikėjimui. Jas persekiojo ir nužudė todėl, kad jos buvo Kristui ir Bažnyčiai pasiaukojusios vienuolės.

Šios moterys yra pavyzdys ir paskatinimas visiems, ypač Nekalčiausios Marijos pranciškonėms, kaip ir visoms pašvęstoms moterims, visą savo gyvenimą skiriančioms maldai ir kontempliavimui. Klauzūrinės vienuolės Bažnyčiai reikalingoje maldingoje misijoje pašauktos „ragauti ir matyti, koks geras Viešpats“, kad paliudytų visiems, kokia žavi Dievo meilė.

Naujos palaimintosios kankinės moko pašvęstuosius saugoti ištikimybę pašaukimui, džiaugsmingai priklausyti Bažnyčiai, jai tarnauti per savo kongregaciją, puoselėti intensyvų seseriškos ar broliškos bendrystės gyvenimą, išsaugoti savo religinę tapatybę ir ją liudyti.

Kankinės vienuolės pasauliečius moko, kaip svarbu klausytis Dievo Žodžio, jį nuolankiai priimti, pagal jį gyventi ir jį skelbti. Dievo Žodis visuomet išleidžia vis naujas šaknis. Visi mes Viešpaties mokiniai turime ir galime augti. Palaimintosios vienuolės, išlikusios ištvermingos tikėjime, net aukščiausio pasiaukojimo akimirką yra padrąsinimas visiems su džiaugsmu ir viltimi bet kokiomis aplinkybėmis liudyti Dievo meilę ir gailestingumą išlaikant tikrumą, jog Dievas niekuomet neapleidžia, ypač nesėkmės ir pralaimėjimo valandą.

(SAK / Vatican News)

Skaityti 122 kartai