Facebook Image
Ketvirtadienis, 14 kovo 2013 21:38

Popiežiaus Pranciškaus, nuolankaus šalia nuolankiųjų, biografija

popiezius PranciskusKardinolas Jorge Mario Bergoglio yra naujasis Popiežius vardu Pranciškus: 76 metų Buenos Aires Arkivyskupas, pirmasis popiežius jėzuitas ir pirmasis popiežius iš Lotynų Amerikos. Vatikano radijo bendradarbis Alessandro Gisotti  trumpai pristato 265-ąjį Petro Įpėdinį:

Nuolankus šalia nuolankiųjų.  Visada. Vakar kaip kunigas ir vyskupas. Šiandien kaip Petro Įpėdinis. Pirmasis Popiežius jėzuitas, pirmasis vardu Pranciškus. Gimė 1936 m. gruodžio 17 d. Buenos Aires iš Piemonto (Italija) kilusioje šeimoje. Jo tėvas Mario buvo geležinkelietis, o mama Regina namų šeimininkė. Nuo jaunystės būsimasis Popiežius pasižymi evangeliniu paprastumu. Studijuoja ir gauna chemijos inžinieriaus diplomą, bet paskui pasirenka kunigystės kelią ir įstoja į Villa Devoto seminariją. Tada atlieka noviciatą Jėzaus Draugijoje. Čilėje tęsia humanitarinių mokslų studijas, o 1963 m., grįžęs į Buenos Aires, baigia filosofijos fakultetą aukštajame San Miguel koledže “San José”. Septintojo dešimtmečio viduryje naujasis Popiežius dėsto literatūrą ir psichologiją Santa Fe koledže Immacolata. Vėliaus tuos pačius dalykus dėsto Buenos Aires koledže Salvatore. 

1969 m. pašventinamas kunigu, o 1973 m. duoda amžinuosius įžadus. Tų pačių metų liepą išrenkamas Argentinos jėzuitų provincijolu ir šias pareigas atlieka šešerius metus. Rūpinasi ekumeniniu dialogu, yra kultūros, ypač klasikinės literatūros mylėtojas. Popiežius Pranciškus visada didelį dėmesį skyrė jaunimui, ypač vargstančiam. 1992 m. – labai svarbus momentas jo gyvenime: Jonas Paulius II jį paskiria Buenos Aires vyskupu augziliaru. Tikintieji tuojau susižavi ir pamilsta savo vyskupą už jo santūrų gyvenimo būdą ir džiugų bendravimą su žmonėmis. 1998 m. vasario 28 d. būsimasis Popiežius tampa Argentinos sostinės arkivyskupu ir po to keletą metų vadovauja Argentinos vyskupų konferencijai. Palaimintasis popiežius Wojtyla 2001 m. jį pakelia į kardinolus šventojo Roberto Belarmino  titulu. Pasikeičia rūbai, pasikeičia pijusės spalva, tačiau jis nesikeičia. Nesikeičia jo ganytojiškas stilius. Jis lieka vargšų žmonių ganytojas, balsas tų, kurie neturi balso, veidas tų, kurie neturi veido.  Į darbą vyksta viešuoju transportu, vargšus visada stato į pirmą vietą ir klauso katedroje išpažinčių kaip eilinis kunigas. Kaip vyskupas ir kaip kardinolas nebijo pasipriešinti institucijoms, kai reikia apginti žmogaus orumą. Bet tuo pat metu pabrėžia, kad Bažnyčia niekada neturi susikurti didybės iliuzijų. 

Popiežius Pranciškus liudija savo evangelinį paprastumą kiekviena proga ir kiekvienoje vietoje. Savo nuolankumą atsineša ir į Vatikaną, kai 2001 metais pakviečiamas į Vyskupų Sinodą kaip generalinis pranešėjas arba kai prieš aštuonerius metus dalyvauja konklavoje, kuri išrenka Benediktą XVI.  Jo gyvenimo, jo ganytojiškos veiklos, kaip ir visos krikščioniškos patirties pamatas nėra kokia nors ideologija, kaip jis pasidalino viename interviu prieš keletą metų: „Tai susitikimo su Jėzumi nuostaba, susižavėjimas jo asmeniu“. Jis yra gilaus dvasingumo žmogus, tad kalbėdamasis su žurnalistu apie stebuklus prasitarė: „Sutinku su rašytoju Manzoniu, kuris sako: ‚neradau tokio atvejo, kad Viešpats pradėtų kokį stebuklą ir jo gerai neužbaigtų‘“.  Atrodo, kad ši frazė gali tapti linkėjimu ką tik prasidėjusiam jo Pontifikatui. 

Versta iš: http://it.radiovaticana.va/news/2013/03/13/biografia_di_papa_francesco,_umile_accanto_agli_umili/it1-673147

Skaityti 4978 kartai