Facebook Image

Kalėdinis vyskupų laiškas Kauno arkivyskupijos kunigams, vienuoliams ir visiems tikintiesiems, 2014 m.

„Džiugiai ir drąsiai sekti Jėzumi!“

Šv. Kalėdos primena pačią džiaugsmingiausią žinią, apie kurią apaštalas Paulius rašo: „Pasirodė mūsų Gelbėtojo Dievo gerumas ir meilė žmonėms“ (Tit 3, 4). Šios brangios šventės proga sveikiname kunigus, savo gyvenimą Dievui pašventusius vyrus bei moteris ir visus tikinčiuosius; linkime, kad Dievas pripildytų Jūsų širdis gerumo ir meilės. Angelų paskelbta džiaugsmo žinia tenušviečia kiekvieno Jūsų dabartį ir ateitį.

Dievo Sūnus Jėzus Kristus, siekdamas padaryti mus laimingus, atėjo į žemę – įsikūnijo ir gimė Betliejuje. Jėzus pakvietė Galilėjos žvejus sekti paskui jį; dabar jis kviečia kiekvieną iš mūsų eiti jo pėdomis ir prisipildyti jo šviesos, meilės, džiaugsmo ir vilties. Jėzus atėjo restauruoti žmoguje to, ką buvo sugriovusi nuodėmė ir ko negali padaryti joks žmogus ir jokia žmonių sukurta struktūra. Žmogų perkeisti į gera gali tik vienas Dievas, o kai šitai pabando padaryti pats žmogus, jis pasiekia apgailėtinų rezultatų. Nespėjome užmiršti, kaip naują žmogų kūrė Markso ir Lenino sekėjai, dabar matome, kaip Europoje kuriamas naujas žmogus, be Dievo ir krikščioniškų šaknų.

Kristaus Gimimo šventė yra proga pamąstyti, kokiu būdu Dievas mus siekia išgelbėti. Visagalis ir mus mylintis Dievas, sukūręs šį nuostabų pasaulį, negali be mūsų noro ir pastangų išgelbėti mus. Todėl į Jėzaus kvietimą sekti jį reikia atsiliepti. Kaip tai galime padaryti? Tekalba pavyzdžiai.

Popiežius Pranciškus 2015-uosius paskelbė Dievui pašvęstojo gyvenimo metais ir viso pasaulio žmonių dėmesį atkreipė į tuos asmenis, kurie rimtai seka Kristų – į Dievui pašvęsto gyvenimo vyrus bei moteris. Negana to, popiežius pakvietė, kad Dievui pasišventusieji atliktų pranašišką misiją – liudytų visam pasauliui, kad verta sekti Kristų, nes tuomet žmogus prisipildo džiaugsmo ir tampa drąsus broliškos visuomenės kūrėjas. O juk šito mums labiausiai ir reikia.

Dievui savo gyvenimą pašventę broliai ir seserys vienuoliai ryžtingai bando Evangeliją padaryti savo gyvenimo keliu ir ypač pabrėžia kelis dalykus, kuriuos pats Jėzus išskirtinai vertino.

Pirmasis iš jų – teisingas požiūris į turtą. Jėzaus akyse turtas nebuvo vertybė, kuriai būtų skyręs dėmesio; atvirkščiai, jis pasirinko neturtą kaip gyvenimo žemėje kelią. Savo gimdytojais pasirinkdamas beturčius ir gimdamas gyvulių oloje, Jėzus pasirinko beturčio dalią, o vėliau, mokydamas žmones, skelbė: „Palaiminti dvasingieji vargdieniai: jų yra dangaus karalystė.“ Vienuoliai, atsisakydami savo nuosavybės, pranašiškai skelbia pasauliui, kad laimė nėra medžiaginiai turtai ir jos reikia ieškoti kitur.

Jėzus aukštai iškėlė žmogaus orumą, – už nuodėmės sužeistą žmogų jis mirė ant kryžiaus. Taigi, žmogus nėra daiktas, kurio kūną galima pirkti ar parduoti, kuriuo savo malonumui galima pasinaudoti, o paskui kaip nereikalingą išmesti. Žmogaus vertė glūdi jo dvasios grožyje, todėl Jėzus paskelbė: „Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą.“ Vienuoliai, darydami skaistumo įžadą, pranašiškai skelbia pasauliui nelygstamą žmogaus vertę. Žmogaus kūnas yra Dievo šventovė, todėl jis privalo būti šventai gerbiamas tiek santuokoje, tiek nesantuokiniame ar vienuoliniame gyvenime. Žmonės be Kristaus yra praradę šį esminį žmogaus orumo suvokimą. Mes esame liudininkai, kaip skaudžiai yra pažeminamas žmogus ir jokie įstatymai nepajėgia jo apginti.

Jėzus visu savo gyvenimu skelbė Dievo valios pirmenybę. Jis pats, paklusdamas Tėvo valiai, ištiesė rankas ant kryžiaus. Žmogus gali harmoningai bręsti ir gyventi tik tuomet, kai savo valią nuolat derina su Dievo valia, kurią mums primena sąžinė. Vienuoliai duoda klusnumo įžadą, kuriuo įsipareigoja per vyresniuosius paklusti pačiam Dievui. Šiuo klusnumu jie pranašiškai skelbia, kad Dievo valia turi būti aukščiausias žmogaus sprendimų ir veiksmų matas. Šis klusnumas ne kartą pareikalauja peržengti savas ambicijas ir puikybę, nes reikia paklusti ir tokiems sprendimams, kuriuos priimti nėra lengva. Dievo žodis skelbia, kad angelų ir žmogaus nuopuolis kilo iš nenoro priimti Dievo valią, todėl klusnumas yra vienintelis kelias prisikelti ir dvasiškai augti.

O gal vienuoliniai įsipareigojimai yra tik išrinktųjų kelias? Visiškai ne. Ištikimai sekti Kristų mes visi esame pašaukti, tik Dievui savo gyvenimą pašventusieji mums primena, kad tai, ką jie daro, yra įmanoma padaryti visiems ir kad ištikimas Jėzaus sekimas ne atima iš žmogaus nei džiaugsmo, nei laimės, bet dar padidina.

Popiežius Pranciškus savo laiške Dievui gyvenimą pašventusiems žmonėms linkėjo, kad jie savo džiaugsmingu gyvenimu, drąsa pasitikėti Dievo vedimu ir brolybės skleidimu būtų pavyzdžiais visai Dievo tautai. O kaip labai mūsų visuomenei reikia džiaugsmo ir drąsos pasitikėti Dievo vedimu, kaip labai reikia keisti mūsų tarpusavio santykius, kad juose būtų mažiau priešiškumo ir daugiau broliškumo!

Šventasis Betliejaus Kūdiki, laimink mūsų pasiryžimus, svajones ir darbus. Išliek mumyse Šventosios Dvasios dovanas, kad per 2015 metus drąsiau eitume Evangelijos keliu ir liudytume, kaip gera ir saugu gyventi Dievo šviesoje

+ Sigitas TAMKEVIČIUS
Kauno arkivyskupas metropolitas

+ Kęstutis KĖVALAS
Kauno vyskupas augziliaras

Skaityti 512 kartai