Facebook Image
Teksto dydis
Trečiadienis, 21 Gruodis 2011 19:08

Kalėdinis Nuncijaus sveikinimas (2011)

Brangūs Broliai ir Seserys vienuoliai,

Jau išsiuntinėjau į jūsų vienuolinius Namus savo nuoširdžius kalėdinius sveikinimus.
Tegul juos palydi ši trumpa meditacija apie slėpinį To, kuris „dėl mūsų nužengė iš Dangaus“. Mes gauname tiesiog neįtikėtiną dovaną, kuri užtvindo mūsų gyvenimą ir mus padaro džiaugsmo ir vilties pasiuntiniais.

„Dėl mūsų nužengė iš dangaus“

Brangieji,

Vėl ruošiamės švęsti Kalėdas. Mums dar kartą suteikiama malonė išgirsti   džiaugsmingą ir jaudinančią žinią: Dievas mus taip pamilo, jog atidavė savo viengimį Sūnų (plg. Jn 3, 16). Dėl to, kaip sakome Tikėjimo išpažinime, Dievo Sūnus „dėl mūsų, žmonių, dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus... ir tapo žmogumi“.

„Nužengė iš dangaus“. Visa ko Kūrėjas, Tas, kuris gyvena danguje, kuris sutvėrė žemę ir ją atidavė į žmogaus rankas, nepasiliko danguje. Nes jis yra Meilė (plg. 1 Jn 4, 16), o meilė veržiasi prie tų, kuriuos myli. Dievo Sūnus tarsi panoro pats asmeniškai suvokti mūsų situaciją žemėje. Kad konkrečiai tai patirtų, „Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“ (Jn 1, 14). Tapo žmogumi kaip mes, dalyvavo mūsų gyvenime iki mirties ir į mūsų mirtį įliejo savo gyvybę. Jis mus išgelbėjo.

Dievas mus pažįsta ne tik iš savo visažinojimo aukštybių. Jis pažįsta mus, nes „įžengė“ į kiekvieno iš mūsų istoriją, prisiėmė ją, nusileido į kiekvieną mūsų patirtį taip, kad tapo mums artimesnis net už mus pačius. Jis prisiėmė mūsų žmogiškąją prigimtį ir dalinosi su mumis viskuo: tuo, kas mes esame, ko trokštame, ką kenčiame, ką išgyvename kiekvieną akimirką. Konstitucija „Gaudium et spes“ teigia, kad „Dievo Sūnus įsikūnijimu tarsi susijungė su kiekvienu žmogumi... tapo vienu iš mūsų, viskuo į mus panašus, išskyrus nuodėmę“ (GS 22).
Sukrėstas tokios neįtikėtinos meilės, Šventasis Augustinas sušunka: „Atsibusk, žmogau, dėl tavęs Dievas tapo žmogumi!“

„Tapo žmogumi“. Kadangi Jėzus, Dievo Sūnus, tapęs žmogumi, dalyvauja kiekvieno žmogaus gyvenime, prisiimdamas visus jo aspektus, nė vienas iš mūsų nebegali „savintis“ savo gyvenimo istorijos. Nė vienas nebegali sakyti esąs „vienišas“ ir pareikšti: „aš priklausau vien tik sau“. Jeigu mes tikrai rimtai žiūrime į Kalėdas, kiekvienas iš tiesų turėtume sakyti „mes“ kiekvieną kartą, kai kalbame apie save.  Neturėtume sakyti: „aš myliu, dirbu, kenčiu, viliuosi“, - bet tvirtinti: „mes, tai yra, aš ir Viešpats, mylime, darbuojamės, kenčiame, viliamės“. Tad kiekvienas gestas, net ir mažiausias, padaromas kitam žmogui, nors šis būtų tikras netikėlis, yra padaromas pačiam Jėzui. Ir už tai turėsime duoti apyskaitą. 

Dievo Žodis tapo solidarus su mumis ne tik „pozityviuose“ dalykuose, bet ir mūsų ribotume, skausme, nesėkmėje, neturte. Todėl ir kančia – kaip ji bepasireikštų – kaip tik todėl, kad pasidalinta su Jėzumi, gali būti atpirkta, gali būti išgyventa su meile ir tuo būdu perkeista į gyvybės, taikos ir vienybės šaltinį. Visi dalykai ir visos būtybės savo buvimo prasmę atranda Dievo Žodyje: jis įprasmina kiekvieną žmogišką skausmą ir pražydina viską, kas pasėta su meile. 

Tad džiaugsmingai švęskime Kalėdas! Dovanokime vieni kitiems dovanas ir siųskime linkėjimus!

Kristaus dovana yra Jis pats, gyvas ir esantis tarp mūsų. Prašykime Marijos, Dievo ir mūsų Motinos, kad padėtų mums nuolankiu ir skvarbiu tikėjimo žvilgsniu su vis nauja nuostaba atrasti, jog Jėzus – tai „Dievas su mumis“. Nieko nebeliks, kaip buvo iki šiol, viskas neš džiaugsmą, jeigu per šias Kalėdas pastebėsime, naujai suvoksime, kad Viešpats yra šalia mūsų su begaliniu švelnumu; kad mus lydi su nepajudinama ištikimybe; kad mus myli nepalyginamai labiau, negu mes patys save; kad mums padeda, įveikdamas bet kokias kliūtis, „nes Dievui nėra negalimų dalykų“ (Lk 1, 37).

Visiems mums linkiu, kad Jis dovanotų mums tokią širdį, kaip Jo, širdį, kuri skubiai atsiveria ir išsiplečia kitiems, jų poreikiams ir lūkesčiams. Dievas nusileido iki mūsų. „Nusileiskime“ ir mes prie savo brolių ir sesių! 
Tada bus nesibaigiančios Kalėdos: kiekvieną Naujųjų 2012 metų dieną išgyvensime kaip meilės dovaną tiems, kas bus šalia mūsų, užtvindydami pasaulį ramybe ir laime. 

Brangūs Broliai ir Seserys Vienuoliai, Popiežiaus Benedikto XVI vardu dar kartą pareiškiu jums Bažnyčios pagarbą ir dėkingumą. Visoms ir visiems linkiu tikrai Šventų Kalėdų ir nuoširdžiai jus laiminu.

+Luigi Bonazzi
Apaštalinis Nuncijus

2011 12 18