Facebook Image

Skelbimai

 
 

Naujienos

 
 

Dienos paaukojimo malda

  •  Gerasis Tėve, štai esu tavo akivaizdoje –

    žinau, kad tu visuomet su manimi.

    Šiandien vėl panardinu savo širdį į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

    jis kasdien dėl manęs aukojasi ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

    Tegul tavo Šventoji Dvasia padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

    jo misijos bendradarbiu.

    Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, darbus ir kentėjimus,

    visa, kas esu ir ką turiu.

    Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

    ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

    aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

    melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

    Melskimės už visus žmones, kurie dirba jūroje ir gyvena iš jūros, taip pat už jūrininkus, žvejus ir jų šeimas.

Iš kur atsiranda šventieji?

Kai sakome, kad Bažnyčia ką nors paskelbė šventuoju, norime paprasčiausiai pasakyti, jog ji pripažįsta, kad tas asmuo yra šventas. O kas jį padarė šventu? Ne Bažnyčia. Šventu jį padarė Dievas. Būti šventais – reiškia būti viena su Dievu, būti meile, kaip Jis yra Meilė, ir gyventi Jo gyvenimą, gyventi meilėje.

O kas gali mus išmokyti gyventi kaip Dievas ir kas duoda sugebėjimą ir jėgų mylėti kaip Jis myli? Tik Jėzus, kuris yra viena su Tėvu ir kuris atėjo iš dangaus į žemę, gali padėti mums pažinti tikrąją meilės prasmę. Todėl ir kviečia mus sekti Juo, būti su Juo, savo gyvybę teikiančiais žodžiais moko mus gyventi taip, kaip gyvena Tėvas, kuris myli pirmas, myli visus, atleidžia visada… Jėzus nori, kad mes būtume tokie tobuli meilėje, kaip Tėvas, kaip Dievas, kuris yra Meilė.

Bet ar mes galime iš tikrųjų tapti viena su Jėzumi taip, kad būtume kaip Jis ir Jame viena su Tėvu, tai yra, gyventume meilėje? Taip, dėka Šventosios Dvasios, kuri lieja į mūsų širdis meilę. Tad net ir mūsų meilės atsiliepimas į Dievo meilę yra Dievo dovana. Krikščionis yra šventas, kadangi Tėvas per Jėzų Šventojoje Dvasioje teikia jam savo gyvybę. Todėl Šventasis Paulius savo laiškuose vadina “šventaisiais” visus krikščionis.

Bažnyčia nedaro šventųjų, ji apsiriboja tuo, kad pripažįsta žmones šventaisiais ir pasiūlo juos kaip sektiną pavyzdį. Ir vis dėlto yra tiesa, kad Bažnyčia kuria šventuosius, turint galvoje, kad visa krikščionių bendruomenė padeda tapti šventais. Jei būti šventu reiškia būti meile, kaip Dievas, kuris yra Meilė, negalime pamiršti, kad Dievas yra Meilė todėl, kad tarp Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios cirkuliuoja meilė; kiekvienas iš jų Trijų gyvena tarpusavio meile ir negali būti “šventas” be kitų.

Tad vienintelis būdas, kaip gyventi Dievui būdinga meile, yra palaikyti glaudžius savitarpio ryšius, eiti kartu paskui Jėzų. Iš to kyla nesiliaujantys Šventojo Pauliaus raginimai padėti vieni kitiems, nešioti vieni kitų naštas, atleisti vieni kitiems, melstis vieni už kitus… Sakydamas: “Esate šventi”, jis taip pat labai aiškiai kviečia: “Būkite šventi”, kitaip tariant, tinkamai elkitės su meilės dovana, kurią gavote. Būtent taip tampama šventais, tampama tuo, kuo esama, kartu su visa krikščionių bendruomene. Šventaisiais netampama po vieną. Mūsų tarpe, kaip ir Trejybėje, viskas remiasi santykiu “vieni kitus”.

T. Fabio Ciardi, OMI

Skaityti 17935 kartai

Meditacija pagal dienos Evangeliją

Meditacijos autorius kun. Krzysztof Wons SDS

  • XVIII eilinės savaitės antradienis

    Prašyti malonės, kad visuose savo sunkumuose priglusčiau prie Jėzaus

    Mt 14, 22-36

    *   Po duonos padauginimo Jėzus liepė mokiniams persikelti į kitą krantą, o pats pasitraukė nuošaliai į kalną melstis. Jis nenori pripažinimo, nes visame, ką daro, ieško Tėvo garbės. Dabar taip pat pasitraukia į šoną.

    *   Kontempliuosiu tylų ir nuolankų, visiškai atsidavusį Tėvui Jėzų. Ar savo apaštališkoje veikloje sugebu pasitraukti į šoną? Ar ieškau visų pirma Dievo garbės? Ar neužstoju Jo savimi?

    *   Kartu su Jėzumi lipsiu į kalną melstis. Žvelgsiu į Jo besimeldžiantį veidą, klausysiuosi Jo pokalbio su Tėvu. Jėzus kasdien žvelgia į Tėvą ir meldžiasi už mane. Ar tikiu į Jėzų, kuris paveda mane Tėvui?

    *   Atkreipsiu dėmesį į mokinius, kurie kovoja su bangomis, kad pasiektų kitą ežero krantą. Įsijausiu į jų nuovargį. Jie neatpažįsta pas juos ateinančio Jėzaus. Ar nuovargis, kylantis iš aktyvaus gyvenimo būdo, neužstoja  man Jėzaus?

    *   Įsijausiu į Petro, einančio vandeniu pas Jėzų, išgyvenimus. Pabandysiu kartu su juo patirti skendimo momentą. Kiek kartų gyvenime pradedu skęsti, tiek kartų Jėzus mane gelbėja, jeigu tik atsiveriu Jo pagalbai.

    *   Prisiminsiu tuos momentus, kuriuose atrodė, kad niekas negali man padėti. Ar atsimenu momentą, kai ypatingu būdu sunkioje situacijoje pajutau gelbstinčią Jėzaus ranką? Pašlovinsiu Jį už tuos momentus. Prašysiu gilaus Jo buvimo pajutimo kritinėse situacijose.

    *   Sąmoningai prisiartinsiu prie Jėzaus su visu savo silpnumu, kad paliesčiau Jo „apsiausto apvadą“. Su tikėjimu kartosiu: „Gelbėk mane skęstantį“.