Facebook Image
Šeštadienis, liepos 21, 2018

Skelbimai

 
 

Naujienos

 
 

Pašvęstųjų registracija į renginius su popiežiumi Pranciškumi

  • Kviečiame pašvęstuosius (seseris ir brolius ne kunigus) registruotis
    į Šv. Mišias ir susitikimą su Popiežiumi Pranciškumi.

     

Iš kur atsiranda šventieji?

Kai sakome, kad Bažnyčia ką nors paskelbė šventuoju, norime paprasčiausiai pasakyti, jog ji pripažįsta, kad tas asmuo yra šventas. O kas jį padarė šventu? Ne Bažnyčia. Šventu jį padarė Dievas. Būti šventais – reiškia būti viena su Dievu, būti meile, kaip Jis yra Meilė, ir gyventi Jo gyvenimą, gyventi meilėje.

O kas gali mus išmokyti gyventi kaip Dievas ir kas duoda sugebėjimą ir jėgų mylėti kaip Jis myli? Tik Jėzus, kuris yra viena su Tėvu ir kuris atėjo iš dangaus į žemę, gali padėti mums pažinti tikrąją meilės prasmę. Todėl ir kviečia mus sekti Juo, būti su Juo, savo gyvybę teikiančiais žodžiais moko mus gyventi taip, kaip gyvena Tėvas, kuris myli pirmas, myli visus, atleidžia visada… Jėzus nori, kad mes būtume tokie tobuli meilėje, kaip Tėvas, kaip Dievas, kuris yra Meilė.

Bet ar mes galime iš tikrųjų tapti viena su Jėzumi taip, kad būtume kaip Jis ir Jame viena su Tėvu, tai yra, gyventume meilėje? Taip, dėka Šventosios Dvasios, kuri lieja į mūsų širdis meilę. Tad net ir mūsų meilės atsiliepimas į Dievo meilę yra Dievo dovana. Krikščionis yra šventas, kadangi Tėvas per Jėzų Šventojoje Dvasioje teikia jam savo gyvybę. Todėl Šventasis Paulius savo laiškuose vadina “šventaisiais” visus krikščionis.

Bažnyčia nedaro šventųjų, ji apsiriboja tuo, kad pripažįsta žmones šventaisiais ir pasiūlo juos kaip sektiną pavyzdį. Ir vis dėlto yra tiesa, kad Bažnyčia kuria šventuosius, turint galvoje, kad visa krikščionių bendruomenė padeda tapti šventais. Jei būti šventu reiškia būti meile, kaip Dievas, kuris yra Meilė, negalime pamiršti, kad Dievas yra Meilė todėl, kad tarp Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios cirkuliuoja meilė; kiekvienas iš jų Trijų gyvena tarpusavio meile ir negali būti “šventas” be kitų.

Tad vienintelis būdas, kaip gyventi Dievui būdinga meile, yra palaikyti glaudžius savitarpio ryšius, eiti kartu paskui Jėzų. Iš to kyla nesiliaujantys Šventojo Pauliaus raginimai padėti vieni kitiems, nešioti vieni kitų naštas, atleisti vieni kitiems, melstis vieni už kitus… Sakydamas: “Esate šventi”, jis taip pat labai aiškiai kviečia: “Būkite šventi”, kitaip tariant, tinkamai elkitės su meilės dovana, kurią gavote. Būtent taip tampama šventais, tampama tuo, kuo esama, kartu su visa krikščionių bendruomene. Šventaisiais netampama po vieną. Mūsų tarpe, kaip ir Trejybėje, viskas remiasi santykiu “vieni kitus”.

T. Fabio Ciardi, OMI

Skaityti 17273 kartai

Meditacija pagal dienos Evangeliją

Meditacijos autorius kun. Krzysztof Wons SDS

  • XV eilinės savaitės šeštadienis

    Prašyti gilios Jėzaus švelnumo patirties

    Mt 12, 14-21

    *   Evangelistas Matas atkreipia mano dėmesį į nusikalstamą fariziejų elgseną. Jie sušaukia pasitarimą prieš Jėzų. Jie trokšta kuo greičiau Juo atsikratyti.

    *   Paklausiu savęs, ar mano gyvenime yra tokių „sričių“, į kurias neįleidžiu Jėzaus, užgniaužiu Jo balsą, numarinu Jo įkvėpimus? Paprašysiu Šventosios Dvasios, kad padėtų man visu savimi atsiverti Jo žodžiui.

    *   Jėzus pasitraukia nuo fariziejų. Iš vienos pusės, Jėzus niekam neprimeta savęs, neverčia priimti Jo žodžio, o iš kitos pusės, nenustoja skelbti Evangelijos. Kontempliuosiu Jo galią, su kuria gydo tuos, kurie įsileidžia Jį į savo gyvenimą. Ko norėčiau Jo paprašyti? Į kokias gyvenimo situacijas, vietas pakviesti?

    *   Matas mano kontempliacijai pateikia Jėzaus ikoną, kurią su pranašišku įkvėpimu „nupiešė“ Izaijas. Ilgiau sustosiu ties pranašo žodžiais, kad galėčiau kontempliuoti Viešpaties grožį ir švelnumą.

    *   „Mano mylimasis...“. Tokį Jėzaus paveikslą man paliko dangiškasis Tėvas. Jis yra Jo mylimiausias Vaikas, kuriuo Tėvas gėrisi. Prašysiu Tėvo, kad duotų man širdį, kuri sugebėtų labiausiai už viską mylėti Jėzų.

    *   „Jis nesiginčys, nešauks (...). Jis nenulauš palūžusios nendrės“. Sustosiu ties šiuo jaudinančiu paveikslu, kad pasisotinčiau Jėzaus švelnumu. Prisiminsiu savo gyvenimo situacijas, kuriose patyriau Jo kantrų gerumą ir švelnumą mano silpnybėse.

    *   Įsisąmoninsiu, kad Jėzaus gailestinga meilė yra didžiausia viltis mano gyvenime. Per visą dieną išlaikysiu tą Jėzaus paveikslą savo širdyje ir kartosiu: „Mano mylimasis Jėzau, Tu esi mano viltis“.

Loading Player...