Facebook Image

Skelbimai

 
 

Naujienos

 
 

Dienos paaukojimo malda

  •  Gerasis Tėve, štai esu tavo akivaizdoje –

    žinau, kad tu visuomet su manimi.

    Šiandien vėl panardinu savo širdį į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

    jis kasdien dėl manęs aukojasi ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

    Tegul tavo Šventoji Dvasia padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

    jo misijos bendradarbiu.

    Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, darbus ir kentėjimus,

    visa, kas esu ir ką turiu.

    Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

    ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

    aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

    melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

    Kad išgyventume Sutaikinimo sakramentą nuoširdžiai atsinaujinę
    ir taip galėtume mėgautis begaliniu Dievo gailestingumu.

Iš kur atsiranda šventieji?

Kai sakome, kad Bažnyčia ką nors paskelbė šventuoju, norime paprasčiausiai pasakyti, jog ji pripažįsta, kad tas asmuo yra šventas. O kas jį padarė šventu? Ne Bažnyčia. Šventu jį padarė Dievas. Būti šventais – reiškia būti viena su Dievu, būti meile, kaip Jis yra Meilė, ir gyventi Jo gyvenimą, gyventi meilėje.

O kas gali mus išmokyti gyventi kaip Dievas ir kas duoda sugebėjimą ir jėgų mylėti kaip Jis myli? Tik Jėzus, kuris yra viena su Tėvu ir kuris atėjo iš dangaus į žemę, gali padėti mums pažinti tikrąją meilės prasmę. Todėl ir kviečia mus sekti Juo, būti su Juo, savo gyvybę teikiančiais žodžiais moko mus gyventi taip, kaip gyvena Tėvas, kuris myli pirmas, myli visus, atleidžia visada… Jėzus nori, kad mes būtume tokie tobuli meilėje, kaip Tėvas, kaip Dievas, kuris yra Meilė.

Bet ar mes galime iš tikrųjų tapti viena su Jėzumi taip, kad būtume kaip Jis ir Jame viena su Tėvu, tai yra, gyventume meilėje? Taip, dėka Šventosios Dvasios, kuri lieja į mūsų širdis meilę. Tad net ir mūsų meilės atsiliepimas į Dievo meilę yra Dievo dovana. Krikščionis yra šventas, kadangi Tėvas per Jėzų Šventojoje Dvasioje teikia jam savo gyvybę. Todėl Šventasis Paulius savo laiškuose vadina “šventaisiais” visus krikščionis.

Bažnyčia nedaro šventųjų, ji apsiriboja tuo, kad pripažįsta žmones šventaisiais ir pasiūlo juos kaip sektiną pavyzdį. Ir vis dėlto yra tiesa, kad Bažnyčia kuria šventuosius, turint galvoje, kad visa krikščionių bendruomenė padeda tapti šventais. Jei būti šventu reiškia būti meile, kaip Dievas, kuris yra Meilė, negalime pamiršti, kad Dievas yra Meilė todėl, kad tarp Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios cirkuliuoja meilė; kiekvienas iš jų Trijų gyvena tarpusavio meile ir negali būti “šventas” be kitų.

Tad vienintelis būdas, kaip gyventi Dievui būdinga meile, yra palaikyti glaudžius savitarpio ryšius, eiti kartu paskui Jėzų. Iš to kyla nesiliaujantys Šventojo Pauliaus raginimai padėti vieni kitiems, nešioti vieni kitų naštas, atleisti vieni kitiems, melstis vieni už kitus… Sakydamas: “Esate šventi”, jis taip pat labai aiškiai kviečia: “Būkite šventi”, kitaip tariant, tinkamai elkitės su meilės dovana, kurią gavote. Būtent taip tampama šventais, tampama tuo, kuo esama, kartu su visa krikščionių bendruomene. Šventaisiais netampama po vieną. Mūsų tarpe, kaip ir Trejybėje, viskas remiasi santykiu “vieni kitus”.

T. Fabio Ciardi, OMI

Skaityti 18130 kartai

Meditacija pagal dienos Evangeliją

Meditacijos autorius kun. Krzysztof Wons SDS

  • II gavėnios savaitės trečiadienis

    Prašyti nuolankios, sugebančios pasiaukojančiai tarnauti, širdies

    Mt 20, 17-28

    *   Jėzus ir dvylika apaštalų keliauja į Jeruzalę. Pasistengsiu būti arti jų. Įsiklausysiu į Mokytojo žodžius. Jis išaiškina jiems įvykius, kurie netrukus įvyks Jo gyvenime. Buvimas kartu su Jėzumi veda mus, kaip ir Jį, atmetimo, pajuokos ir kančios keliu. Ar sutinku su tokiu vedimu? Atskleisiu Jėzui savo nuogąstavimus ir pasipriešinimą.

    *   „Trečiąją dieną prisikels.“ Jėzaus žodžiai apie kančią galiausiai yra gyvenimo žodžiai. Jie visada veda į gyvenimą. Atnaujinsiu savo tikėjimą Dievo žodžiu. Ką norėčiau pagilinti savo susitikimuose su Dievo žodžiu?

    *   Įsiklausysiu į žodžius motinos, kuri su sūnumis prisiartina prie Jėzaus. Atkreipsiu dėmesį, kokie jie kontrastiški Jėzaus žodžiams. Troškimais ir mintimis jie yra toli nuo Jėzaus, kuris ruošiasi kančiai. Ar aš neslopinu Jėzaus įkvėpimų, pasilikdamas ties savo planais ir lūkesčiais?

    *   Jėzus kreipiasi į mane: „Ar gali gerti taurę, kurią aš gersiu?“ Giliai apmąstysiu šį klausimą. Ar esu pasiruošęs, kad ir kas benutiktų, dalytis savo likimu su Jėzumi? Jėzus garantuoja, kad būdamas artimame ryšyje su Juo sugebėsiu visur sekti Jį.

    *   Atsistosiu tarp supykusių mokinių. Juos apima pavydo ir konkurencijos dvasia. Jie pasijuto tų dviejų brolių aplenkti. Peržvelgsiu savo santykius bendruomenėje, šeimoje ir darbe. Ar sugebu džiaugtis savo artimųjų pasiekimais?

    *   Jėzus pasivadina mokinius pas save. Jis nori jiems į širdį įdėti tai, kas sudaro Evangelijos esmę. Jis sako taip pat ir man: „Mokykis iš manęs, kaip tarnauti kitiems, netgi išsižadant savo asmeninio gyvenimo.“

    *   Pulsiu ant kelių priešais Jėzų ir kontempliuosiu Jo nuolankumą ir beribį pasiaukojimą. Padėsiu galvą ant Jėzaus kelių kartodamas: „Jėzau, išgydyk mane iš mano puikybės ir duok man nuolankią ir kupiną pasiaukojimo širdį.“