Pasauliečių institutai

Pasauliečių institutai – tai viena iš trijų Dievui pašvęsto gyvenimo formų.

Šiuose institutuose, skirtingai nei vienuolinio gyvenimo institutuose ar apaštalinio gyvenimo draugijose, yra siekiama sekti Kristų nepasitraukiant iš pasaulio ir be bendruomeninio gyvenimo.

Nepasitraukimu iš pasaulio siekiama išgyventi savo pašaukimą būnant išminties raugu ir malonių liudytojais kultūrinio, politinio ir visuomeninio gyvenimo sūkuryje: darbovietėse, kultūros ir mokslo institutuose, mokyklose, parlamente, parduotuvėje, daugiabučiuose – t.y. visur ten, kur yra žmogus. Taip pripildyti visuomenę Kristaus šviesa, keisti pasaulį iš vidaus.

Bendruomeninio gyvenimo nebuvimas pasauliečių institutų nariams suteikia galimybes nepalikti net savo tėvų.

Šių institutų nariai neduoda viešų įžadų. Specialus pasišventimas Dievui (konsekracija) vyksta bendruomenės narių rate laikinais ar amžinais įžadais pasišvenčiant sekti Kristų klusnume, neturte ir skaistume.

Pasauliečių institutų narius saugo diskretiškumas. Jų nariai nenaudoja jokio skiriamojo ženklo (drabužio, žiedo ar pan.). Dažniausiai jie  nekalba apie savo priklausymą institutui nei giminėms, nei draugams ar pažįstamiems su kuriais galbūt kasdien susitinka. Šis diskretiškumas suteikia galimybę veikti aplinkoje, svetimoje krikščioniškoms vertybėms arba net priešiškai nusistačiusioje. Jie gali tokią aplinką pašventinti ne tik savo buvimu, ištikimybe tiesai, ištverme vykdant kasdienes pareigas. Jie gali ją pašventinti nuolatiniu siekiu būti savo srities specialistais, savo meile artimui ir bendravimu.

Pasauliečių institutams atsirasti pradžią davė šventos Uršulės bendruomenė, kurios įkūrėjai Angelai Merici (Italija) 1535 m. kilo mintis gyventi kaip Kristaus nuotakai pasaulyje. Nors socialinės aplinkybės  privertė daugelį bendruomenių priimti vienuolinę formą, bet pagrindinė nuostata – be bendruomeninio gyvenimo ir jokių skiriamųjų ženklų – liko iki dabar.

Popiežius Pijus XII 1947 m. lapkričio 2 d. patvirtina šią naują Dievui pašvęsto gyvenimo formą (Apaštalinė konstitucija „Provida Mater Ecclesia“).

XX a. pabaigoje pasaulyje buvo apie 190 pasauliečių institutų (tėvų marijonų iš Varšuvos 1999m. leidinys „V serdce mira. Posvesčionnyje miriane“, p. 11). Tai vyrų (pasauliečių ir dvasininkų), moterų ar mišrios bendruomenės. Lietuvoje šiuo metu yra du besikuriantys pasauliečių institutai.

Scroll to Top