Ikona yra graikiškas žodis, reiškiantis atvaizdą, portretą.
Pirmosios ikonos pasirodė IV-V amžiuje, t. y. dar iki Rytų ir Vakarų Bažnyčios skilimo 1054 m. Ikona Vakarų Bažnyčioje klestėjo iki XIV amžiaus pabaigos.
Ikona išreiškia žmogaus troškimą regėti savo Dievą. Dievą, kuris tapo žmogumi. Tai priemonė padedanti tikinčiajam melstis ir gyvai priartėti prie Dievo.
Reto meninio grožio Kristaus Visatos Valdovo (Pantokrator) ikona primena psalmininko žodžius: „Tu nustelbi visus vyrus savo grožiu, tavo kalba sklidina malonės“ (Ps 45, 3). Šv. Jonas Auksaburnis, pritaikydamas šią liaupsę Viešpačiui Jėzui, rašė: „Kristus Dvasios galia buvo pačiame jėgų žydėjime, ir jame spindėjo dvigubas grožis – sielos ir kūno“ (PG 52, 479).
Ši ikona, vaizdų kalba sėkmingai perteikianti ir Jėzaus žmogystės spindėjimą, ir jo dievystės švytėjimą, yra pirmųjų visuotinių Bažnyčios susirinkimų apibendrinimas. Kristus dėvi raudoną tuniką, dengiamą tamsiai mėlyno apsiausto. Šiom dviem spalvom žymima dvejopa jo prigimtis, o auksiniais atspindžiais primenamas dieviškasis Žodžio asmuo. Nuo dešinio peties krinta auksinė stula, simbolizuojanti jo amžinąją kunigystę. Didingą ir giedrą veidą rėmina tankūs plaukai ir gaubia kryžiaus formos aureolė, sudaranti Dievo vardo apreiškimą primenančią trigramą O Ω N („Aš esu, kuris esu“). Ikonos viršuje pakraščiuose matyti dvi diagramos: IC – XC („Jėzus – Kristus“), išreiškiančios paties paveikslo pavadinimą. Dešinė ranka, kurios sulenktas bevardis pirštas beveik liečia nykštį (dvejopai Kristaus prigimčiai asmens vienybėje pažymėti), pavaizduota būdingu laiminimo judesiu. Tuo tarpu kairė ranka tvirtai spaudžia Evangelijos knygą, papuoštą trimis sąsagomis, perlais ir brangakmeniais. Simbolizuojanti ir apibendrintai išreiškianti Dievo žodį Evangelija turi ir liturginę prasmę, nes švenčiant Eucharistiją skaitomas jos skaitinys ir per konsekraciją tariami Jėzaus žodžiai.
Atvaizdas, iškiliai apibendrinantis tikrovės ir simbolikos elementus, skatina kontempliuoti Jėzų ir sekti Juo. Per Bažnyčią, savo sužadėtinę ir savo mistinį kūną, Jėzus ir šiandien laimina žmoniją ir apšviečia ją savo Evangelija, autentiška tiesos, žmogaus laimės ir išganymo knyga.