Facebook Image

Skelbimai

 
 

Naujienos

 
 

Dienos paaukojimo malda

  •  Gerasis Tėve, štai esu tavo akivaizdoje –

    žinau, kad tu visuomet su manimi.

    Šiandien vėl panardinu savo širdį į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

    jis kasdien dėl manęs aukojasi ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

    Tegul tavo Šventoji Dvasia padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

    jo misijos bendradarbiu.

    Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, darbus ir kentėjimus,

    visa, kas esu ir ką turiu.

    Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

    ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

    aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

    melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

    Melskimės už jaunus žmones, kurie rengiasi santuokai krikščionių bendruomenės remiami:
    tegul jie auga meilėje būdami dosnūs, ištikimi ir kantrūs.

Pašvęstojo gyvenimo metų ikona

ikona

Ikona yra graikiškas žodis, reiškiantis atvaizdą, portretą.

Pirmosios ikonos pasirodė IV-V amžiuje, t.y. dar iki Rytų ir Vakarų Bažnyčios skilimo 1054 m. Ikona Vakarų Bažnyčioje klestėjo iki XIV amžiaus pabaigos.

Ikona išreiškia žmogaus troškimą regėti savo Dievą. Dievą, kuris tapo žmogumi. Tai priemonė padedanti tikinčiajam melstis ir gyvai priartėti prie Dievo. 

Reto meninio grožio Kristaus Visatos Valdovo (Pantokrator) ikona primena psalmininko žodžius:„Tu nustelbi visus vyrus savo grožiu, tavo kalba sklidina malonės“ (Ps 45, 3). Šv. Jonas Auksaburnis, pritaikydamas šią liaupsę Viešpačiui Jėzui, rašė: „Kristus Dvasios galia buvo pačiame jėgų žydėjime, ir jame spindėjo dvigubas grožis – sielos ir kūno“ (PG 52, 479).

Ši ikona, vaizdų kalba sėkmingai perteikianti ir Jėzaus žmogystės spindėjimą, ir jo dievystės švytėjimą, yra pirmųjų visuotinių Bažnyčios susirinkimų apibendrinimas. Kristus dėvi raudoną tuniką, dengiamą tamsiai mėlyno apsiausto. Šiom dviem spalvom žymima dvejopa jo prigimtis, o auksiniais atspindžiais primenamas dieviškasis Žodžio asmuo. Nuo dešinio peties krinta auksinė stula, simbolizuojanti jo amžinąją kunigystę. Didingą ir giedrą viedą rėmina tankūs plaukai ir gaubia kryžiaus formos aureolė, sudaranti Dievo vardo apreiškimą  primenančią trigramą O Ω N („Aš esu, kuris esu“). Ikonos viršuje pakraščiuose matyti dvi diagramos: IC – XC („Jėzus – Kristus“), išreiškiančios paties paveikslo pavadinimą. Dešinė ranka, kurios sulenktas bevardis pirštas beveik liečia nykštį (dvejopai Kristaus prigimčiai asmens vienybėje pažymėti), pavaizduota būdingu laiminimo judesiu. Tuo tarpu kairė ranka tvirtai spaudžia Evangelijos knygą, papuoštą trimis sąsagomis, perlais ir brangakmeniais. Simbolizuojanti ir apibendrintai išreiškianti Dievo žodį Evangelija turi ir liturginę prasmę, nes švenčiant Eucharistiją skaitomas jos skaitinys ir per konsekraciją tariami Jėzaus žodžiai.

Atvaizdas, iškiliai apibendrinantis tikrovės ir simbolikos elementus, skatina kontempliuoti Jėzų ir sekti Juo. Per Bažnyčią, savo sužadėtinę ir savo mistinį kūną, Jėzus ir šiandien laimina žmoniją ir apšviečia ją savo Evangelija, autentiška tiesos, žmogaus laimės ir išganymo knyga.

Skaityti 2071 kartai

Meditacija pagal dienos Evangeliją

Meditacijos autorius kun. Krzysztof Wons SDS

  • ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS NEKALČIAUIOJI ŠIRDIS

    Prašyti savo giliausių troškimų išsipildymo,
    sutinkant su Jėzaus valia

    Lk 2, 41-51

    *   Mąstysiu apie dvylikametį Jėzų, kuris su Marija ir Juozapu keliauja į Jeruzalę. Žvelgsiu į jų nuo kelionės pavargusius veidus ir įsiklausysiu į pokalbius.

    *   Apmąstysiu Jėzaus buvimą mano šeimoje ir bendruomenėje. Ar kalbamės ir kaip kalbamės su Jėzumi bendrose maldose?  Ar pastebime Jį mūsų šeimos reikaluose ir ar kalbamės apie Jį? Kas mus jungia, kai esame kartu, ir kas mums trukdo?

    *   Sugrįšiu mintimis į Evangelijos sceną ir visa širdimi įsijausiu į Marijos ir Juozapo išgyvenimus. Stebėsiu, kaip jie ieško Jėzaus. Atkreipsiu dėmesį, su kokiu rūpesčiu ir ištverme Jo ieško. Pasikalbėsiu su Marija apie nerimą, kurį ji tuo metu patyrė.

    *   Kaip elgiuosi, kai savo gyvenime prarandu Jėzų? Kaip yra dabar: ar esu arti, ar toli nuo Jo? Ar „iki skausmo“ trokštu Jėzaus?

    *   Mąstysiu apie Marijos ir Juozapo džiaugsmą, suradus Jėzų. Prašysiu širdies, kuri nuolat trokštų ieškoti Jėzaus ir džiaugtųsi atradusi Jį  kasdienybėje.

    *   Nors Marija su Juozapu ir atrado Jėzų, bet ne viskas jiems buvo aišku ir suprantama. Reikia taip, kaip Marija, paslėpti visus nesuprantamus kasdienybės įvykius savo širdyje ir laukti šviesos bei malonės Dievo planams suprasti.

    *   Nuoširdžiame pokalbyje kreipsiuosi į Mariją ir Juozapą, kad išprašytų man nuolankumo ir pasitikėjimo Jėzumi. Širdyje kartosiu: „Marija, Juozapai, padėkite man būti su Jėzumi.“