Facebook Image

Devyni pirmieji mėnesių Penktadieniai Švč. Jėzaus Širdies garbei

Dvylika Jėzaus pažadų Jo Švč. Širdies garbintojams

  1. Aš būsiu paguoda jų kentėjimuose.
  2. Suteiksiu jų luomui reikalingų malonių.
  3. Jų šeimose klestės santaika.
  4. Aš būsiu saugi jų priebėga gyvenant, bet ypač mirties valandą.
  5. Visiems jų užmojams teiksiu gausią palaimą.
  6. Nusidėjėliai ras mano širdyje neišsenkamą gailestingumo šaltinį.
  7. Atšalusioms sieloms įkvėpsiu uolumo.
  8. Uoliosios sielos darys didelę pažangą, siekdamos tobulumo.
  9. Tiems, kurie darbuojasi sielų išganymui, suteiksiu malonę sujaudinti net labiausiai užkietėjusias širdis.
  10. Aš laiminsiu visas vietas, kuriose bus pagarboje laikomas mano Širdies atvaizdas.
  11. Vardus tų, kurie šį pamaldumą platina, įrašysiu į savo Širdį ir niekada jų iš ten neišbrauksiu.
     
  12. DIDYSIS PAŽADAS: Dėl savo Širdies begalinio gailestingumo, aš prižadu suteikti priešmirtinės atgailos malonę visiems tiems, kurie per devynis iš eilės einančius mėnesius kiekvieną pirmąjį mėnesio penktadienį priims šventąją Komuniją. Jie nemirs nesusitaikę su Dievu, be šventų sakramentų. Paskutinę gyvenimo valandą mano Širdis jiems bus užtikrinta priebėga.

Švč. Jėzaus Širdies litanija

Kyrie eleison! Christe eleison! Kyrie eleison!
Kristau, išgirsk mus! Kristau, išklausyk mus!
Tėve, Dangaus Dieve, pasigailėk mūsų!
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Dvasia, Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Trejybe, vienas Dieve, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie Sūnaus amžinojo Tėvo, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, Mergelėje Motinoje Šventosios Dvasios sutvertoji, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, su Dievo Žodžiu esmingai sujungtoji, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, begalinės didybės, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, šventoji Dievo Bažnyčia, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, Aukščiausiojo padangte, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, Dievo namai ir Dangaus vartai, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, liepsnojantis meilės židiny, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, teisingumo ir meilės buveine, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, gerumo ir meilės pilnoji, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, visų dorybių gelme, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, visokios pagarbos vertoji, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, visų širdžių valdove, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, išminties ir žinojimo lobyne, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, dievybės pilnatve, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, Tėvo mylimiausioji, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, visiems malonių teikiančioji, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, visos žmonijos išsiilgtoji, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, kantrioji ir gailestingoji, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, dosni Tavęs besišaukiantiems, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, gyvybės ir šventumo šaltini, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, permaldavime už mūsų nuodėmes, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, baisiai išniekintoji, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, mūsų nedorybių įskaudintoji, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, ligi mirties paklusnioji, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, ietimi pervertoji, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, paguodos šaltini, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, mūsų gyvenime ir prisikėlime, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, taikos ir ramybės davėja, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, nuodėmių auka, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, Tavimi pasitikinčiųjų išganyme, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, mirštančiųjų viltie, pasigailėk mūsų!
Jėzaus Širdie, visų šventųjų džiaugsme, pasigailėk mūsų!

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, atleisk mums, Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, išklausyk mus, Viešpatie!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų!

Jėzau, romusis ir nuolankiaširdi,
Padaryk mūsų širdį panašią į savo širdį.

Melskimės.
Visagali amžinasis Dieve, pažvelk į savo mylimojo Sūnaus Širdį ir į tai, kaip ji Tave pagarbino bei kuo Tau už nusidėjėlius atsilygino, ir, mūsų prašomas pasigailėti, maloniai mums atleisk vardan savo Sūnaus Jėzaus Kristaus, kuris su Tavimi gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen.

Novena
Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai

(Novena arba Devyndienis – tai 9 dienas atliekamos maldos kokia nors specialia intencija, sekant apaštalų pavyzdžiu, kurie po Jėzaus įžengimo į dangų devynias dienas kartu meldėsi, laukdami Šventosios Dvasios atėjimo. Čia  9 dienos –  tai devyni pirmieji mėnesių penktadieniai).


 


I MĖNUO

Iš Evangelijos pagal Luką: (Lk 22, 61)

Tuomet Viešpats atsigręžė ir pažvelgė į Petrą. Petras atsiminė jam pasakytą Viešpaties žodį: “Dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi”. Jis išėjo laukan ir graudžiai pravirko.

Meditacija

Mūsų širdys užsidaro, jei jaučiame, kad kažkas mus stebi. Mūsų širdys atsiveria, jei jaučiame, kad esame suprasti.
Pažvelgęs į Jėzaus akis, Petras pamatė jose sužeistą meilę, kuri sakė: Dabar tu pilnai suvoki, ką padarei.
Tai privertė Petrą pravirkti ir gailėtis, bet ne desperatiškai šaukti, nes toje žaizdoje, kurią padarė, jis įžiūrėjo Meilę, kuri atleidžia, Meilę, kuri jam sakė: Aš nepasikeičiau, aš ir toliau esu tavo draugas. Nuo dabar visus savo rūpesčius patikėk man.

Malda

Viešpatie, atverk mano akis, kad pažvelgčiau į savo nuodėmės gelmę, ir sugrąžink mane į Tėvo namų džiaugsmą, nes dėl savo gerumo Tu nenori, kad aš laikyčiau atmintyje tai, ką Tu esi pasiruošęs užmiršti.
Švenčiausioji Jėzaus Širdie, visiškai pasitikiu Tavimi.

Novenos malda

Viešpatie Jėzau, tavųjų žmonių rūpesčiai sugraudina Tavo Širdį, nes Tu myli kiekvieną iš mūsų. Tu rūpiniesi mumis, kai mes esame pasimetę, Tu esi šalia mūsų, kai jaučiamės vieniši, Tu paguodi sielvarte. Tu esi labiausiai artimas mums tada, kai mes esame visiškai bejėgiai. Tu myli mus labiausiai tada, kai mes mažiausiai mylime save. Tu daugiausiai atleidi mums tada, kai mes mažiausiai sau atleidžiame. Ir Tu kvieti mus skleisti Tavo meilę visais įmanomais būdais.

Viešpatie Jėzau, Tavo Širdis suvirpa iš gailesčio, kai mes kenčiam, kai mums reikia Tavo pagalbos ir kai meldžiamės vieni už kitus. Aš prašau: išklausyk mano maldą per šią noveną ir suteik, ko prašau (išsakome savo prašymus…).

Jeigu tai, ko aš prašau, nepasitarnaus nei mano, nei kitų gerovei, suteik tai, kas man yra geriausia, kad galėčiau kurti Tavo meilės karalystę mūsų pasaulyje. Amen.

Giesmė

Jėzaus Širdie Švenčiausia, dėl mūsų atverta, *
Širdie, kuri liepsnoji mums meile amžina. *
Tu vargstančiai žmonijai šviesi viltis esi, *
Tu sielą nelaimingą paguodi gaivini.

Pasaulyje tiek vargo, nėr laimės pastovios; *
dažnai nyku ir šalta, ir daug, oi daug kančios! *
Į Tavo Širdį, Jėzau, mus nuveda viltis, *
kad prašymus išgirsi, nuskaidrinsi mintis.

Tu supranti mūs maldą, Tu mūs kančias matai, *
net ko Tau nepasakom, ir šitai Tu žinai. *
Tavos Širdies Švenčiausios gerumas nuostabus, *
gailestingumas Tavo mums daro stebuklus.

Kelionėje šios žemės leisk mums mylėt Tave, *
kai žemę šią apleisim, pašauki pas save; *
ten su dangaus šventaisiais giedosim amžinai: *
“Garbė Švenčiausiai Širdžiai, mums meile degančiai!”

Švč. Jėzaus Širdies garbinimo istorija

Širdis jau nuo seniausių laikų yra meilės simbolis ir giliausios žmogaus esmės išraiška. Todėl pamaldumas Švč. Jėzaus Širdžiai – tai Jėzaus, kuris yra gailestingoji Dievo Meilė, tapusi žmogumi, garbinimas. 

Mūsų laikais, turbūt labiau negu bet kada, žmonės yra išsiilgę meilės. Matome meilės krizę: meilės tarp tautų ir religijų, meilės šeimose, meilės tarp kartų. Jauni žmonės ieško meilės, bet nesugeba jos priimti ir dovanoti. Todėl tiek daug vienišų, susvetimėjusių, tolimų vienas kitam, nors ir gyvenančių šalia vienas kito, žmonių. Dievas, sukūręs žmogų, žino jo slapčiausius lūkesčius. Jis žino, kaip sunku yra žmogui, kai nėra kas jį supranta ir užjaučia. Jam gaila besikamuojančio žmogaus. Jis siūlo jam savo Širdį, savo Meilę.

Pirmą kartą Dievas neiškentė ir prabilo 1672 m., apsireikšdamas šv. Margaritai Marijai Alakok, vizitiečių vienuolei Prancūzijoje.  Daugybę kartų jai pasirodęs, Jėzus Kristus norėjo per ją paskelbti pasauliui tokią žinią:

  • Dievas Tėvas taip mylėjo pasaulį, kad jam išgelbėti atsiuntė savo Sūnų.
  • Kristus ypatingu būdu rodo savo meilę mums – savo Širdį – ir prašo ne tik pastangų krikščioniškai gyventi, bet ir specialaus Jos garbinimo.
  • Jėzus prašo, kad būtų paskelbti jo Širdies gailestingumo lobiai ir išplatintas ypatingas Eucharistijos garbinimas bei dažnas jos priėmimas.
  • Jėzus prašo mūsų prisidėjimo, atitaisant Dievui padarytus įžeidimus.

Patikrinusi šiuos apsireiškimus, Bažnyčios vadovybė leido skelbti gailestingosios Jėzaus Meilės pažadus ir ypač laimingos mirties privilegiją (12-asis pažadas). Privilegijos sąlyga tokia: vertai (esant be sunkios nuodėmės) priimti devynių iš eilės mėnesių pirmaisiais penktadieniais šv. Komuniją, trokštant pagarbinti Švč. Jėzaus Širdį ir permaldauti ją už savo bei kitų žmonių įžeidimus (išpažintį galima atlikti anksčiau).

Šventasis Jonas Paulius II buvo įsitikinęs, kad pirmųjų penktadienių praktika uždegė ištisas krikščionių kartas daugiau melstis ir dažniau priimti Atgailos ir Eucharistijos sakramentus. “Tai keliai, kuriuos būtų labai gera siūlyti tikintiesiems ir šiandien”. (Iš Laiško Jėzaus Draugijos Generolui). 

Svarbi pastabapirmųjų penktadienių praktiką galima pradėti bet kurį mėnesį. Dėl kokių nors priežasčių nutraukus, kviečiame vėl pradėti iš naujo!

Lankstinukas - I


 


II MĖNUO

Švč. Jėzaus Širdies litanija (žr. aukščiau)

Iš Evangelijos pagal Luką (Lk 5, 31)

Jėzus kalbėjo: “Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams. Aš atėjau šaukti į atgailą ne teisiųjų, o nusidėjėlių”.

Meditacija

Jėzus apreiškia mums, kad mes visi turime tą patį Tėvą danguje, kuris ragina mus gyventi teisingume ir meilėje, būti vienas kitam broliais ir seserimis. Štai kodėl Jėzus nekreipia dėmesio į savo neprietelių replikas ir draugiškai ištiesia ranką savo laikmečio atstumtiesiems – muitininkams, prostitutėms, raupsuotiesiems.

Jo veikimas kviečia mus nebijoti kritikos ir parodyti draugiškumą mūsų dienų atstumtiesiems, ypač tiems, kurie yra pasmerkti kaip socialiniai iškrypėliai: narkomanams, kriminalistams ir visiems, kurie tapo visuomenės išmestais už borto – tokiems, kaip liūdnos minios pabėgėlių ir ištremtųjų, kurie neranda vietos mūsų pasaulyje.

Malda

Viešpatie, leisk man nuolat dėkoti Tau už Tavo dovanas, paliekant vietos savo širdyje tiems, kurie yra atstumti ir paniekinti.
Švenčiausioji Jėzaus Širdie, aš visiškai pasitikiu Tavimi.

Novenos malda

Viešpatie Jėzau, tavųjų žmonių rūpesčiai sugraudina Tavo Širdį, nes Tu myli kiekvieną iš mūsų. Tu rūpiniesi mumis, kai mes esame pasimetę, Tu esi šalia mūsų, kai jaučiamės vieniši, Tu paguodi sielvarte. Tu esi arčiausiai mūsų tada, kai mes esame visiškai bejėgiai. Tu myli mus labiausiai tada, kai mes mažiausiai mylime save. Tu daugiausiai atleidi mums tada, kai mes mažiausiai sau atleidžiame. Ir Tu kvieti mus skleisti Tavo meilę visais įmanomais būdais.

Viešpatie Jėzau, Tavo Širdis suvirpa iš gailesčio, kai mes kenčiam, kai mums reikia Tavo pagalbos ir kai meldžiamės vieni už kitus. Aš prašau: išklausyk mano maldą per šią noveną ir suteik, ko prašau (išsakome savo prašymus…).

Jeigu tai, ko aš prašau, nepasitarnaus nei mano, nei kitų gerovei, suteik tai, kas man yra geriausia, kad galėčiau kurti Tavo meilės karalystę mūsų pasaulyje. Amen.

Giesmė

Jėzaus Širdie Švenčiausia, dėl mūsų atverta, *
Širdie, kuri liepsnoji mums meile amžina. *
Tu vargstančiai žmonijai šviesi viltis esi, *
Tu sielą nelaimingą paguodi gaivini.

Pasaulyje tiek vargo, nėr laimės pastovios; *
dažnai nyku ir šalta, ir daug, oi daug kančios! *
Į Tavo Širdį, Jėzau, mus nuveda viltis, *
kad prašymus išgirsi, nuskaidrinsi mintis.

Tu supranti mūs maldą, Tu mūs kančias matai, *
net ko Tau nepasakom, ir šitai Tu žinai. *
Tavos Širdies Švenčiausios gerumas nuostabus, *
gailestingumas Tavo mums daro stebuklus.

Kelionėje šios žemės leisk mums mylėt Tave, *
kai žemę šią apleisim, pašauki pas save; *
ten su dangaus šventaisiais giedosim amžinai: *
“Garbė Švenčiausiai Širdžiai, mums meile degančiai!”

Švč. Jėzaus Širdies garbinimo istorija

Apsireikšdamas 1672 m. šv. Margaritai Marijai Alakok, vizitiečių vienuolei Prancūzijoje, Jėzus Kristus ją pasirinko įrankiu, kad primintų pasauliui apie savo didžiąją meilę žmonijai ir paprašytų ypatingo Jo Širdies garbinimo. O vienuolyno vyresniosios, bendruomenės seserys ir kapelionai laikė ją kvaištelėjusia fantazuotoja ir todėl skyrė jai prižiūrėti vienuolyno asiliuką, kad šis neišmintų daržo. Tas netikrumas tęsėsi keletą metų. Viešpats primygtinai reikalauja, kad Margarita išpildytų jo troškimą, o ji su kūdikišku paprastumu išdėsto jam ją supančią netikėjimo sieną, savo nepajėgumą tokiam uždaviniui atlikti ir su dideliu pasitikėjimu prašo Viešpaties, kad nurodytų kokią nors priemonę. Viešpats pažada jai, kad atsiųs “SAVO IŠTIKIMĄ TARNĄ IR PUIKIAUSIĄ BIČIULĮ”.

Ir štai 1675 m. į Paray-Le-Monial jėzuitų namus vyresniuoju bei Vizitiečių vienuolyno seserų nuodėmklausiu paskiriamas t. Klaudijus Kolombjeras. Per vieną t. Klaudijaus Vizitietėms sakomą pamokslą sesuo Margarita išgirsta vidinį balsą: “ŠTAI TAS, KURĮ AŠ SIUNČIU”. Su dideliu nuolankumu ir atvirumu ji išdėsto tėvui Klaudijui tai, ką per tuos dvejus metus Viešpats jai buvo apreiškęs. Šis išklauso, atidžiai išnagrinėja pasakojimą apie apreiškimus, bet svarbiausia, meldžiasi, kad Viešpats jį apšviestų.

Galėtų ir jis atlaidžiai nusišypsoti ir numoti ranka, kaip pasielgė kiti kunigai, į kuriuos kreipėsi Margarita Marija. Bet jis išklauso, tyrinėja, meldžiasi. Jį pritrenkia pirmiausia didelis sesers Margaritos  nuolankumas, jos vidinė pusiausvyra (jos elgesys visai nepanašus į liguistos fantazuotojos, o tuo labiau į isterikės) ir tas kontrastas tarp gautos žinios reikšmingumo ir pasirinktos tarpininkės mažumo. Jis mato, kad apreiškimų turinys sutampa su esminiais Apreiškimo punktais, surašytais Evangelijoje. Kiek kartų ignaciškųjų Dvasinių Pratybų mąstymuose jis pats buvo sustojęs ties Geruoju Ganytoju, kuris myli kiekvieną savo avelę ir neša ant pečių sužeistąją. Buvo įsijautęs į Kristaus Širdies kančią Getsemanės agonijoje, kur jį prislėgė ne tik tuoj prasidėsiantys kentėjimai, bet ir ateities žmonių nuodėmės ir nedėkingumas.

Įsitikinęs apreiškimų tikrumu, 1675 m. birželio 21 d. t. Klaudijus kartu su Margarita Marija pasiaukojo Jėzaus Širdžiai. Nuo tada jis nepraleido nė mažiausios progos, skleisti pamaldumą Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai, ir neturėjo kito troškimo, kaip tik “mylėti ir garbinti Tą, kuris vienintelis vertas visos meilės ir visos garbės”.

 Svarbi pastabapirmųjų penktadienių praktiką galima pradėti bet kurį mėnesį. Dėl kokių nors priežasčių nutraukus, kviečiame vėl pradėti iš naujo!

Lankstinukas - II


 


III MĖNUO

Švč. Jėzaus Širdies litanija (žr. aukščiau)

Iš Evangelijos pagal Luką (Lk 11, 1)

Kartą Jėzus vienoje vietoje meldėsi. Jam baigus maldą, vienas mokinys paprašė: “Viešpatie, išmokyk mus melstis, kaip ir Jonas išmokė savuosius mokinius”.

Meditacija

Jėzus dažnai pasitraukdavo nuo minių melstis: kartais vienas į kalnus, kartais drauge su savo mokiniais. Slėpiningame maldos bendravime su Tėvu jis sustiprindavo savo ryšį su juo, išsiaiškindavo savo misijos tolimesnius žingsnius ir dar tvirčiau apkabindavo Tėvo valią.

Ir mus Jis ragina ištvermingai melstis ir būti paprastais, kai kalbame su Dievu. O šv. Pranciškus Salezietis pataria: “Krikščioniui reikia kasdien bent pusės valandos maldai, išskyrus tas dienas, kai yra labai užsiėmęs, – tada jam reikia valandos”.

Malda

Viešpatie, suteik man malonę su pasitikėjimu kreiptis į Tave maldoje ir kalbėtis su Tavimi savais žodžiais, “kaip draugas kalbasi su draugu”.
Švenčiausioji Jėzaus Širdie, aš visiškai pasitikiu Tavimi.

Novenos malda

Viešpatie Jėzau, tavųjų žmonių rūpesčiai sugraudina Tavo Širdį, nes Tu myli kiekvieną iš mūsų. Tu rūpiniesi mumis, kai mes esame pasimetę, Tu esi šalia mūsų, kai jaučiamės vieniši, Tu paguodi mus sielvarte. Tu esi arčiausiai mūsų tada, kai mes esame visiškai bejėgiai. Tu myli mus labiausiai tada, kai mes mažiausiai mylime save. Tu daugiausiai atleidi mums tada, kai mes mažiausiai sau atleidžiame. Ir Tu kvieti mus skleisti Tavo meilę visais įmanomais būdais.

Viešpatie Jėzau, Tavo Širdis suvirpa iš gailesčio, kai mes kenčiam, kai mums reikia Tavo pagalbos ir kai meldžiamės vieni už kitus. Aš prašau: išklausyk mano maldą per šią noveną ir suteik, ko prašau (išsakome savo prašymus…).

Jeigu tai, ko aš prašau, nepasitarnaus nei mano, nei kitų gerovei, suteik tai, kas man yra geriausia, kad galėčiau kurti Tavo meilės karalystę mūsų pasaulyje. Amen.

Giesmė

Jėzaus Širdie Švenčiausia, dėl mūsų atverta, *
Širdie, kuri liepsnoji mums meile amžina. *
Tu vargstančiai žmonijai šviesi viltis esi, *
Tu sielą nelaimingą paguodi gaivini.

Pasaulyje tiek vargo, nėr laimės pastovios; *
dažnai nyku ir šalta, ir daug, oi daug kančios! *
Į Tavo Širdį, Jėzau, mus nuveda viltis, *
kad prašymus išgirsi, nuskaidrinsi mintis.

Tu supranti mūs maldą, Tu mūs kančias matai, *
net ko Tau nepasakom, ir šitai Tu žinai. *
Tavos Širdies Švenčiausios gerumas nuostabus, *
gailestingumas Tavo mums daro stebuklus.

Kelionėje šios žemės leisk mums mylėt Tave, *
kai žemę šią apleisim, pašauki pas save; *
ten su dangaus šventaisiais giedosim amžinai: *
“Garbė Švenčiausiai Širdžiai, mums meile degančiai!”

Švč. Jėzaus Širdies garbinimas

Kai garbiname Jėzaus Širdį, parodome meilę ir pagarbą visam Jėzaus asmeniui.  Kaip pažymi garsus teologas Karl Rahner ir kiti semitinių Biblijos kalbų tyrinėtojai, žodis “ŠIRDIS” nėra vien tik natūralios meilės simbolis, bet pirmiausia reiškia patį žmogaus asmens branduolį, jo psichologinio ir dvasinio gyvenimo centrą.

Šia mintimi remiasi šventasis Jonas Paulius II, enciklikoje apie Dievo gailestingumą Dives in misericordia tvirtindamas, kad Bažnyčia geriausiai išpažįsta Dievo gailestingumą ir labiausiai jį pagarbina, kai kreipiasi į Jėzaus Širdį. Juk būtent prisilietimas prie Kristaus žmogiškosios Širdies slėpinio leidžia mums įsigilinti į centrinį ir žmogų labiausiai paguodžiantį Apreiškimo punktą: gailestingosios Tėvo meilės įsikūnijimą Kristuje.

Iki apreiškimų šv. Margaritai Marijai santykis su Dievu buvo paremtas daugiau baime. Per Jėzaus Širdies apsireiškimus įvyko labai ryškus kokybinis šuolis prie meilės ir tarpusavio pasitikėjimo, parodant Dievui dėmesingumą bei švelnumą, būdingą tiems, kurie myli vienas kitą. Jėzus tai patyrė gyvendamas žemėje ir, atrodo, panoro turėti ir danguje. Jis pats to paprašė per šv. Margaritą Mariją, mes nebūtume išdrįsę apie tai net pagalvoti!

Jėzus kviečia kilnias sielas semtis meilės iš Jo – meilės Šaltinio, kad galėtų ne tik atsiliepti į Jo meilę, bet ir skleisti tą meilę kitiems. Jis trokšta sielų, kurios sutiktų įsijungti į Jo išganymo darbą, į Jo kentėjimus, į Jo meilės slėpinį. Gerbdamas mūsų laisvę, Jis tyliai beldžiasi į mūsų širdies duris…

Kai ietis pervėrė Jėzaus šoną ir perdūrė Jo Širdį, buvo užbaigta Jo misija žemėje, Jo, kaip Tėvo Siųstojo, darbas. Dabar mes esame jo Siųstieji. Jis yra vienintelis tikrasis Apaštalas. Mes tampame Jo pasiuntiniais tiek, kiek per Šventąją Dvasią gauname iš Jo karštos meilės Tėvui ir žmonėms, ir tiek, kiek tikime, kad Jis gali keisti mūsų ir kitų žmonių širdis.

Augdami toje iš Jėzaus Širdies gautoje meilėje, mes patikime Jo gailestingumui savo praeities klaidas, nesirūpiname baimingai savo ateitimi, palikdami ją Apvaizdos rūpesčiui. Sąmoningai ir atsakingai išgyvename šią akimirką, vien tik mylėdami: viską atlikdami ir viską priimdami su meile.

“Dievas yra meilė. Kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve ir Dievas pasilieka jame…” (1 Jn 4,16).

 Svarbi pastabapirmųjų penktadienių praktiką galima pradėti bet kurį mėnesį. Dėl kokių nors priežasčių nutraukus, kviečiame vėl pradėti iš naujo!

Lankstinukas - III


 


IV MĖNUO

Švč. Jėzaus Širdies litanija (žr. aukščiau)

Iš Evangelijos pagal Matą (Mt 14, 29-31)

Petras, išlipęs iš valties, ėmė eiti vandens paviršiumi ir nuėjo prie  Jėzaus. Bet, pamatęs vėjo smarkumą, jis nusigando ir, pradėjęs skęsti, sušuko: “Viešpatie, gelbėk mane!” Tuojau ištiesęs ranką, Jėzus sugriebė jį.

Meditacija

Petras saugiai eina vandeniu iki tos lemtingos akimirkos, kai jis leidžiasi išgąsdinamas tikrovės: šėlstančio vėjo ir audringų bangų. Įveiktas baimės, jis nukreipia savo akis nuo Jėzaus ir pradeda skęsti.

Ar ir mes kartais nesielgiame panašiai? Leidžiame, kad mus įbaugintų grėsmingos sekuliarizmo bangos. Prarandame drąsą Bažnyčiai priešiškai nusiteikusių žmonių akivaizdoje. Užnirštame, ir netgi labai greitai, Jėzaus mums duotą užtikrinimą: “Aš nugalėjau pasaulį”.

Malda

Apsaugok mane Viešpatie nuo įvairiausių baimių, kurios užtemdo mano žvilgsnį ir klaidina mano žingsnius. Šiais audringais laikais padėk man žvelgti vien tik į Tave. Ir kai patenku į pavojų, paimk mane į savo glėbį. 
Švenčiausioji Jėzaus Širdie, aš visiškai pasitikiu Tavimi.

Novenos malda

Viešpatie Jėzau, tavųjų žmonių rūpesčiai sugraudina Tavo Širdį, nes Tu myli kiekvieną iš mūsų. Tu rūpiniesi mumis, kai mes esame pasimetę, Tu esi šalia mūsų, kai jaučiamės vieniši, Tu paguodi mus sielvarte. Tu esi arčiausiai mūsų tada, kai mes esame visiškai bejėgiai. Tu myli mus labiausiai tada, kai mes mažiausiai mylime save. Tu daugiausiai atleidi mums tada, kai mes mažiausiai sau atleidžiame. Ir Tu kvieti mus skleisti Tavo meilę visais įmanomais būdais.

Viešpatie Jėzau, Tavo Širdis suvirpa iš gailesčio, kai mes kenčiam, kai mums reikia Tavo pagalbos ir kai meldžiamės vieni už kitus. Aš prašau: išklausyk mano maldą per šią noveną ir suteik, ko prašau (išsakome savo prašymus…).

Jeigu tai, ko aš prašau, nepasitarnaus nei mano, nei kitų gerovei, suteik tai, kas man yra geriausia, kad galėčiau kurti Tavo meilės karalystę mūsų pasaulyje. Amen.

Giesmė

Jėzaus Širdie Švenčiausia, dėl mūsų atverta, *
Širdie, kuri liepsnoji mums meile amžina. *
Tu vargstančiai žmonijai šviesi viltis esi, *
Tu sielą nelaimingą paguodi gaivini.

Pasaulyje tiek vargo, nėr laimės pastovios; *
dažnai nyku ir šalta, ir daug, oi daug kančios! *
Į Tavo Širdį, Jėzau, mus nuveda viltis, *
kad prašymus išgirsi, nuskaidrinsi mintis.

Tu supranti mūs maldą, Tu mūs kančias matai, *
net ko Tau nepasakom, ir šitai Tu žinai. *
Tavos Širdies Švenčiausios gerumas nuostabus, *
gailestingumas Tavo mums daro stebuklus.

Kelionėje šios žemės leisk mums mylėt Tave, *
kai žemę šią apleisim, pašauki pas save; *
ten su dangaus šventaisiais giedosim amžinai: *
“Garbė Švenčiausiai Širdžiai, mums meile degančiai!”

Jėzaus pažadai mums per Šv. Margaritą Mariją Alakok

Pažadai Jėzaus Širdies garbintojams yra neatskiriami nuo Evangelijos reikalavimų, ypač kvietimo vykdyti Tėvo valią ir siekti vis glaudesnės vienybės su Jėzumi. Tad pamaldumas Jėzaus Širdžiai – tai pamaldumas, kuris veda į vienybę su Kristumi, į priklausymą Jam, į supanašėjimą su Juo.

Šv. Margarita Marija melsdavosi: “Jėzau, romusis ir nuolankiaširdi, padaryk mano širdį panašią į savo, uždek mano širdį savo meilės ugnimi, paimk mano širdį ir pakeisk ją savąja Širdimi…” Šie ugningi žodžiai išreiškia šio pamaldumo esmę, nes Meilės garbinimas reikalauja iš garbintojo meilės atsako, ir ne šiaip sau sentimentalumo, bet visiško savęs dovanojimo.

Ar galime laikyti šv. Margaritos Marijos mums paskelbtus Jėzaus pažadus autentiškais, ar galime tikėti, kad Jėzus suteiks tą ar kitą malonę, jeigu bus įvykdytos tam tikros sąlygos? Kad būtų tikėtini, jie turi remtis Evangelija ir atitikti Evangelijos pažadus.

Jėzus yra sakęs: “Kas praranda savo gyvybę dėl manęs – atras ją …” (Mt  10, 39). “Kas paliko […] dėl manęs, gaus šimteriopai ir paveldės amžinąjį gyvenimą…” (Mt 19,29). Apsireiškimai ir įvairūs pranešimai Bažnyčiai per šventuosius istorijos bėgyje – tai priminimas Dievo tautai, kad būtų ištikima Kristaus Krauju sudarytai Naujajai Sandorai. Žmonės dažnai ją užmiršta, todėl Dievas nuolat primena, ragina, drąsina. Apsireiškimai šv. Margaritai Marijai Alakok taip pat yra viena iš tų progų, kai Jėzus mus ragina ir kviečia gyventi pagal Evangeliją.

Ką Jėzus užtikrina savo pažaduose? Kad sielos bus išganytos, kad Jo Atpirkimas bus joms tikrai  veiksmingas, kad jos pajus saldžią laisvę Jo meilės Karalystėje. Jis žada priešmirtinės atgailos malonę, užkietėjusių nusidėjėlių atsivertimą, neišsenkantį savo malonių lobyną ir vienijančios savo meilės stebuklus padalintose širdyse.

Ko Jis prašo? Tam tikrų gestų ir poelgių, kurie išreiškia meilę: Jo paveikslo gerbimo, šv. Komunijos priėmimo atsiteisimo intencija, atskirų asmenų ir šeimų pasiaukojimo Jo Širdžiai, apaštališko uolumo. Šiuos gestus gali atlikti tik geros valios žmonės, nuolankios ir klusnios širdys, trokštančios daryti tai, kas patinka Dievui.

Tad ir Didysis pažadas yra ne kas kita, kaip kitu būdu persakyti Jėzaus žodžiai: “Kas valgo mano Kūną ir geria mano Kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą” (Jn 6,54). Patikslinimas, kad tai turi būti atliekama devynis iš eilės pirmuosius mėnesio penktadienius, skatina įsipareigoti tam tikrai ištikimybei iš meilės, ir tai sugraudina Dievo Širdį.

Ištvermė iki galo niekam nėra absoliučiai garantuota. Tai begalinio Dievo gerumo dovana, kurios galima tikėtis, prašyti, bet neįmanoma turėti jos kaip neatimamos teisės. Mirtis malonės, draugystės su Dievu būsenoje nepriklauso nuo žmogaus nuopelnų, todėl to negalima reikalauti, tik nuolankiai prašyti. Devynių pirmųjų penktadienių praktika, priimant atsiteisimo už nuodėmes Komuniją, yra tarsi raštas, leidžiantis tikėtis šios dovanos dėl Kristaus Širdies gerumo. Bet tai nėra bilietas į Rojų, tik raštas, įrodantis sūnišką pasitikėjimą Tėvo meile.

Priimdamas Jėzaus Širdies pažadus kaip ištikimo ir tikro Draugo dovanas, kaip Jo gerumo ir švelnumo įrodymą, krikščionis stengiasi dirbti ir aukotis, kad vis labiau plistų Jo Meilės Karalystė. Tai Jo gerumo teikiamos priemonės, perkeičiančios mus į Jį, sužeistą iš meilės mums, ir darančios mus Jo atpirkimo darbo tęsėjais.

 Svarbi pastabapirmųjų penktadienių praktiką galima pradėti bet kurį mėnesį. Dėl kokių nors priežasčių nutraukus, kviečiame vėl pradėti iš naujo!

Lankstinukas - IV


 


V MĖNUO

Švč. Jėzaus Širdies litanija (žr. aukščiau)

Iš Evangelijos pagal Luką (Lk 10, 1. 4)

Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti. Jis sakė jiems: “Nesineškite piniginės, nei krepšio, nei autuvo ir nieko kelyje nesveikinkite”. 

Meditacija

Bažnyčia ir toliau augina misijonierius, nešančius Gerąją Naujieną į tolimiausius kraštus. Tai kilniaširdžiai vyrai ir moterys, kurie skleidžia Evangelijos šviesą, gyvendami Kristaus gyvenimu:

  • pasitikėdami Dievu neturte, kad būtų galima tikėti jų žodžiais;
  • ištverdami sunkumus ir kartais net atmetimą;
  • patys tarnaudami, o ne laukdami patarnavimų;
  • prisiderindami prie vietinės kultūros
  • ir pasiduodami kitų vadovavimui.

Malda

Viešpatie, padėk ir mums dalyvauti misijonierių užmojuose, dosniai juos remiant ir liekant ištikimais Tavo mokymui.
Švenčiausioji Jėzaus Širdie, aš visiškai pasitikiu Tavimi.

Novenos malda

Viešpatie Jėzau, tavųjų žmonių rūpesčiai sugraudina Tavo Širdį, nes Tu myli kiekvieną iš mūsų. Tu rūpiniesi mumis, kai mes esame pasimetę, Tu esi šalia mūsų, kai jaučiamės vieniši, Tu paguodi mus sielvarte. Tu esi arčiausiai mūsų tada, kai mes esame visiškai bejėgiai. Tu myli mus labiausiai tada, kai mes mažiausiai mylime save. Tu daugiausiai atleidi mums tada, kai mes mažiausiai sau atleidžiame. Ir Tu kvieti mus skleisti Tavo meilę visais įmanomais būdais.

Viešpatie Jėzau, Tavo Širdis suvirpa iš gailesčio, kai mes kenčiam, kai mums reikia Tavo pagalbos ir kai meldžiamės vieni už kitus. Aš prašau: išklausyk mano maldą per šią noveną ir suteik, ko prašau (išsakome savo prašymus…).

Jeigu tai, ko aš prašau, nepasitarnaus nei mano, nei kitų gerovei, suteik tai, kas man yra geriausia, kad galėčiau kurti Tavo meilės karalystę mūsų pasaulyje. Amen.

Giesmė

Jėzaus Širdie Švenčiausia, dėl mūsų atverta, *
Širdie, kuri liepsnoji mums meile amžina. *
Tu vargstančiai žmonijai šviesi viltis esi, *
Tu sielą nelaimingą paguodi gaivini.

Pasaulyje tiek vargo, nėr laimės pastovios; *
dažnai nyku ir šalta, ir daug, oi daug kančios! *
Į Tavo Širdį, Jėzau, mus nuveda viltis, *
kad prašymus išgirsi, nuskaidrinsi mintis.

Tu supranti mūs maldą, Tu mūs kančias matai, *
net ko Tau nepasakom, ir šitai Tu žinai. *
Tavos Širdies Švenčiausios gerumas nuostabus, *
gailestingumas Tavo mums daro stebuklus.

Kelionėje šios žemės leisk mums mylėt Tave, *
kai žemę šią apleisim, pašauki pas save; *
ten su dangaus šventaisiais giedosim amžinai: *
“Garbė Švenčiausiai Širdžiai, mums meile degančiai!”

Didžiojo Jėzaus pažado  prasmė ir reikšmė mums

Jėzus už Pirmųjų penktadienių praktiką pažada mums priešmirtinės atgailos malonę. Kas tai yra?

Šiuo atveju “atgaila” reiškia ne kitų mums uždėtą auką ir ne tai, ką kunigas skiria po išpažinties. Lotyniškas žodis “poenitentia” reiškia  “skausmą, liūdesį dėl to, kad įskaudinau kitą asmenį, o tiksliau – kad įžeidžiau Dievą savo nuodėmėmis”. (Tokia yra tikroji Atgailos sakramento arba Išpažinties prasmė).

Jeigu šis gailestis arba skausmas, kuris tuo pačiu yra meilės Dievui aktas, yra tobulas, jis panaikina netgi mirtinas nuodėmes, nors po to lieka pareiga, kai tik bus galimybė, atlikti išpažintį. Jeigu mirties valandą pajėgsime atlikti tokį tobulo gailesčio aktą, tai ir bus “priešmirtinė atgaila”.

Antroji šio pažado dalis tarsi paaiškina pirmąją: mirti susitaikius su Dievu, priėmus šventus sakramentus – tai ypatinga Dievo gailestingumo dovana, nes nė vienas žmogus negali pats užsitikrinti, kad jo mirties momentas sutaptų su malonės būsena sieloje. Tai pati svarbiausia Dievo malonė, kadangi nuo jos priklauso visa mūsų amžinybė.

Kokiu būdu Dievas teikia šią didžią dovaną? Įvairiais būdais, ir jų visų tikslas – mūsų amžinasis išganymas. Deja, mums, susirūpinusiems šios žemės reikalais ir viską matuojantiems žemiškais mastais, tie Dievo veikimo būdai atrodo ne tik paslaptingi, bet ir nesuprantami, o kartais – neteisingi ir žiaurūs. Štai keletas jų:

  1. Kartais Dievas pagreitina mirtį.
  2. Kartais – atrodo, ją pavėlina, duodamas galimybę žmogui atsiversti (pavyzdžiui, apsaugodamas nuo ligų arba stebuklingai grąžindamas sveikatą).
  3. Kai kam duoda ypatingą pašaukimą arba leidžia patekti į tokias gyvenimo sąlygas, kurios padeda stiprėti draugystei su Juo.
  4. Apsaugo nuo pagundų arba leidžia jas, bet tuo pačiu teikia malonę atsispirti.
  5. Pagaliau kartais Jis duoda nusidėjėliui tokią veiksmingą malonę, kad jis atsiverčia prieš pat mirtį ir miršta Dievo malonės ir draugystės su Juo būsenoje. Tereikia prisiminti “gerąjį latrą” ir daugybės žmonių atsivertimą mirties patale.

Ir vis dėlto, kol gyvename čia, žemėje, negalėdami įžvelgti Dievo planų ir nepajėgdami numatyti, ar išliksime ištikimi Dievo meilei iki mirties, mūsų ištvermė iki galo nėra garantuota, kaip ne kartą mums primena Naujasis Testamentas.

Šv. Paulius, rašydamas Filipiečiams, mokė: ‘Darbuokitės savo išganymui su baime ir drebėdami” (Fil 2,12). Čia nekalbama apie vergišką baimę, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Apaštalo žodžiai nurodo, su kokiu užsidegimu ir valios ryžtu turime atsiliepti į Dievo malonės paraginimus, kad pasiektume amžinąją laimę, kurią Jis su tokia meile mums paruošė. 

Tačiau gerai supraskime: ištvermės iki galo malonės mes negalime nei užsitikrinti, nei užsitarnauti savo “teisumo” darbais. Vienintelis dalykas, galintis mums laiduoti šią malonę, yra neapsakomas Dievo gailestingumas. Todėl mes galime kreiptis į Viešpatį taip: “Kadangi žinau, kad Tu mane be galo myli ir nori, kad visi žmonės būtų išganyti, nes pažadėjai Dangų tiems, kurie to prašys maldoje (Mt 7,7), tiems, kurie yra “vargdieniai”, “mažutėliai”, kurie seka Tavimi ir neša su Tavimi kryžių, tiems, kurie myli Tave savo artimuosiuose…, aš darysiu viską, ko Tu iš manęs lauki, o visas savo baimes, nerimą, rūpesčius sudėsiu į Tavo be galo mylinčią Širdį. Aš pasitikiu, kad Tu mane išgelbėsi”.

Prie išvardintų “ženklų”, kurie maitina mūsų pasitikėjimą begaline Dievo meile, prijunkime Didįjį Jėzaus Širdies gailestingumo pažadą.

 Svarbi pastabapirmųjų penktadienių praktiką galima pradėti bet kurį mėnesį. Dėl kokių nors priežasčių nutraukus, kviečiame vėl pradėti iš naujo!

Lankstinukas - V


 


VI MĖNUO

Švč. Jėzaus Širdies litanija (žr. aukščiau)

Iš Evangelijos pagal Morkų (Mk 10,51-52)

Neregys atsakė Jėzui: “Rabuni, kad praregėčiau!” Tuomet Jėzus jam tarė: “Eik, tavo tikėjimas išgelbėjo tave”. Jis tuoj pat praregėjo ir nusekė paskui Jėzų keliu.

Meditacija

Vos tik aklasis atgauna regėjimą, jo akys sustoja ties Jėzumi, ir jo ieškojimas baigiasi. Jis nieko daugiau nenori. Jis surado naują gyvenimo tikslą ir atsiduoda Jėzui. Jis džiaugiasi, nuo šiol galėdamas ieškoti Dievo Karalystės ir žinodamas, kad visa kita bus pridėta.

Kartais gyvenimo sumaištyje mums būna labai sunku įžiūrėti kelią priekyje, matyti, kas yra svarbu ir kas ne taip, atskirti, kas yra teisinga ir kas klaidinga. Kaip Bartimiejui, mums reikia regėjimo dovanos, kad galėtume matyti dalykus iš perspektyvos ir teisingai pasirinkti, kam teikti pirmenybę.

Malda

Mes esame pašaukti matyti Kristų savo artimajame ir rasti Dievą visuose dalykuose. Padėk mums, Viešpatie, būti ištikimais šiam pašaukimui. 
Švenčiausioji Jėzaus Širdie, aš visiškai pasitikiu Tavimi.

Novenos malda

Viešpatie Jėzau, tavųjų žmonių rūpesčiai sugraudina Tavo Širdį, nes Tu myli kiekvieną iš mūsų. Tu rūpiniesi mumis, kai mes esame pasimetę, Tu esi šalia mūsų, kai jaučiamės vieniši, Tu paguodi mus sielvarte. Tu esi arčiausiai mūsų tada, kai mes esame visiškai bejėgiai. Tu myli mus labiausiai tada, kai mes mažiausiai mylime save. Tu daugiausiai atleidi mums tada, kai mes mažiausiai sau atleidžiame. Ir Tu kvieti mus skleisti Tavo meilę visais įmanomais būdais.

Viešpatie Jėzau, Tavo Širdis suvirpa iš gailesčio, kai mes kenčiam, kai mums reikia Tavo pagalbos ir kai meldžiamės vieni už kitus. Aš prašau: išklausyk mano maldą per šią noveną ir suteik, ko prašau (išsakome savo prašymus…).

Jeigu tai, ko aš prašau, nepasitarnaus nei mano, nei kitų gerovei, suteik tai, kas man yra geriausia, kad galėčiau kurti Tavo meilės karalystę mūsų pasaulyje. Amen.

Giesmė

Jėzaus Širdie Švenčiausia, dėl mūsų atverta, *
Širdie, kuri liepsnoji mums meile amžina. *
Tu vargstančiai žmonijai šviesi viltis esi, *
Tu sielą nelaimingą paguodi gaivini.

Pasaulyje tiek vargo, nėr laimės pastovios; *
dažnai nyku ir šalta, ir daug, oi daug kančios! *
Į Tavo Širdį, Jėzau, mus nuveda viltis, *
kad prašymus išgirsi, nuskaidrinsi mintis.

Tu supranti mūs maldą, Tu mūs kančias matai, *
net ko Tau nepasakom, ir šitai Tu žinai. *
Tavos Širdies Švenčiausios gerumas nuostabus, *
gailestingumas Tavo mums daro stebuklus.

Kelionėje šios žemės leisk mums mylėt Tave, *
kai žemę šią apleisim, pašauki pas save; *
ten su dangaus šventaisiais giedosim amžinai: *
“Garbė Švenčiausiai Širdžiai, mums meile degančiai!”

Popiežių mintys apie Jėzaus Širdies garbinimą

 Paulius VI:

♦ Mūsų Viešpaties Širdis yra visų malonių ir vilties pilnatvė, kur galime pasisemti noro ir jėgų tapti gerais žmonėmis ir tikrais krikščionimis. Todėl garbinti Jėzaus Širdį – tai nereiškia pasitraukti iš pasaulio, kuriame gyvename, į kitokį, nerealų pasaulį. Priešingai, tai reiškia prasiskverbti iki giliausių šio pasaulio šaknų, kur turime atrasti savo gyvenimo dėsnius.

♦ Garbindami Jėzaus Širdį, rasite užuojautą,   jeigu jums reikia paguodos, rasite gerų minčių,  jeigu jums reikia vidinės šviesos, rasite jėgų likti ištikimi, kai užklups pagundos išsigąsti kitų žmonių nuomonės, pasiduoti baimei ar nepastovumui. Bet visų pirma, kai jūsų širdis prisiglaus prie dieviškosios Jėzaus Širdies, rasite džiaugsmą būti krikščionimis

♦ Pamaldumas Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai – tai dvejopas kvietimas tikintiesiems. Pirmasis – giliau pažinti Kristų, jo Širdies gelmes. Jėzaus Širdis sako: nesustokite prie išorinių krikščionybės apraiškų, eikite gilyn, pažinkite tikrąjį Kristų, artinkitės prie jo, gilinkitės į jo slėpinius.

♦ Iš pirmojo kvietimo išplaukia ir antrasis: Kristaus religijai nepakanka išorinio garbinimo, kurį sudaro nustatytu laiku atliekamos praktikos ir paskubomis sukalbėtos maldos. Tam, kas atsiliepia į Kristaus Širdies kvietimą, atsiveria vidinis gyvenimas, į kurį įeinama ant pirštų galų, atidžiai klausantis, pasiruošus į savo širdies gelmes priimti tas neaprėpiamas paslaptis, kurios pamažu atsiskleidžia tiems, kas randa drąsos gilintis į Jėzaus Širdį.

♦ Kas suvokia, kad yra mylimas, mylimas iki aukščiausio, net neįsivaizduojamo laipsnio, iki mirties – tylios mirties žiauriose kančiose, iki visiško savęs sunaikinimo, mylimas To, kurio jis net nepažino, o pažinęs paniekino ir įžeidė, sakau: tas, kas suvokia esąs mylimas tokia meile, nebegali likti ramus ir abejingas.

♦ Švenčiausiosios Jėzaus Širdies garbinimo pradžia – suvokimas, kad perverta Dievo Sūnaus Širdis yra mūsų atpirkimo simbolis, ženklas, sintezė. Kristuje Dievo meilė prakalbo mums suprantama kalba, galima sakyti žmogaus širdžiai pritaikyta kalba: Kristus pamilo mane ir atidavė save už mane (plg. Gal 2, 20).

Šventasis Jonas Paulius II:

♦ Visas Jėzaus gyvenimas ir Dievo Karalystės skelbimas buvo paguodos nešimo žmonėms tarnystė: jis skelbė vargšams gerąją naujieną, belaisviams išvadavimą, nešė išgydymą ligonimas, o visiems – malonę ir išganymą.

♦ Iš Jėzaus Širdies plaukianti paguoda – tai noras dalintis su žmogumi jo kančia, nuraminti jo nerimą, sušvelninti liūdesį. Tai konkretus jo draugystės įrodymas ne tik žodžiais, bet ir veiksmais.

♦ Bažnyčia, kontempliuodama Jėzaus Širdį ir iš jos trykštančias malonės ir paguodos sroves, tą nuostabią tikrovę išreiškė litanijos kreipiniu: “Jėzaus Širdie, visokios paguodos šaltini, pasigailėk mūsų!” Šis kreipinys – tai:

  • prisiminimas to šaltinio, iš kurio Bažnyčia visais amžiais sėmėsi paguodos ir vilties išbandymų ir persekiojimų valandomis;
  • kvietimas ieškoti Jėzaus Širdyje tikros, netrumpalaikės, veiksmingos paguodos;
  • paraginimas, kad patyrę Viešpaties paguodą, savo ruožtu patys taptume ryžtingais ir jautriais jos nešėjais kitiems žmonėms.

Benediktas XVI:

♦ Tas, kuris mirė už visų žmonių nuodėmes, trokšta susivienyti su kiekvienu iš jūsų, beldžiasi į jūsų širdies duris, norėdamas apdovanoti savo malone. Eikite susitikti su Juo Šventojoje Eucharistijoje, užsukite pagarbinti Jo bažnyčioje ir pabūkite suklupę prieš tabernakulį: Jėzus pripildys jus savo meilės ir atskleis jums savo Širdies mintis.

 Svarbi pastabapirmųjų penktadienių praktiką galima pradėti bet kurį mėnesį. Dėl kokių nors priežasčių nutraukus, kviečiame vėl pradėti iš naujo!

Lankstinukas - VI


 


 

Švč. Jėzaus Širdies litanija (žr. aukščiau)

Iš Evangelijos pagal Joną (Jn 6, 54-56)

“Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną. Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame.”

Meditacija

Eucharistijos sakramentas duoda mums maistą kelionei per gyvenimą ir leidžia mums artimiau susivienyti su Dievu, įgalindamas mus “turėti tą pačią mintį ir širdį, kaip Jėzus Kristus”. Eucharistija teikia mums malonę matyti dalykus taip, kaip juos mato Jėzus, ir jausti žmonėms tai, ką jiems jaučia Jėzus. Ji perkeičia mūsų požiūrį į vertybes taip, kad mes galime eiti pirmyn ir bendradarbiauti su kitais, keisdami pasaulį, nešdami ramybę tiems, kurie yra sužeisti prievartos, paguodą tiems, kurie yra prislėgti, viltį tiems, kurie paskendę neviltyje.

Malda

Viešpatie, tegul mano malda visada mane veda į veikimą, mano tikėjimas tegul išsilieja teisingumu, o mano meilė Tau tepasireiškia tarnavimu kitiems. 
Švenčiausioji Jėzaus Širdie, aš visiškai pasitikiu Tavimi.

Novenos malda

Viešpatie Jėzau, tavųjų žmonių rūpesčiai sugraudina Tavo Širdį, nes Tu myli kiekvieną iš mūsų. Tu rūpiniesi mumis, kai mes esame pasimetę, Tu esi šalia mūsų, kai jaučiamės vieniši, Tu paguodi mus sielvarte. Tu esi arčiausiai mūsų tada, kai mes esame visiškai bejėgiai. Tu myli mus labiausiai tada, kai mes mažiausiai mylime save. Tu daugiausiai atleidi mums tada, kai mes mažiausiai sau atleidžiame. Ir Tu kvieti mus skleisti Tavo meilę visais įmanomais būdais.

Viešpatie Jėzau, Tavo Širdis suvirpa iš gailesčio, kai mes kenčiam, kai mums reikia Tavo pagalbos ir kai meldžiamės vieni už kitus. Aš prašau: išklausyk mano maldą per šią noveną ir suteik, ko prašau (išsakome savo prašymus…).

Jeigu tai, ko aš prašau, nepasitarnaus nei mano, nei kitų gerovei, suteik tai, kas man yra geriausia, kad galėčiau kurti Tavo meilės karalystę mūsų pasaulyje. Amen.

Giesmė

Jėzaus Širdie Švenčiausia, dėl mūsų atverta, *
Širdie, kuri liepsnoji mums meile amžina. *
Tu vargstančiai žmonijai šviesi viltis esi, *
Tu sielą nelaimingą paguodi gaivini.

Pasaulyje tiek vargo, nėr laimės pastovios; *
dažnai nyku ir šalta, ir daug, oi daug kančios! *
Į Tavo Širdį, Jėzau, mus nuveda viltis, *
kad prašymus išgirsi, nuskaidrinsi mintis.

Tu supranti mūs maldą, Tu mūs kančias matai, *
net ko Tau nepasakom, ir šitai Tu žinai. *
Tavos Širdies Švenčiausios gerumas nuostabus, *
gailestingumas Tavo mums daro stebuklus.

Kelionėje šios žemės leisk mums mylėt Tave, *
kai žemę šią apleisim, pašauki pas save; *
ten su dangaus šventaisiais giedosim amžinai: *
“Garbė Švenčiausiai Širdžiai, mums meile degančiai!”

Šventotojo Popiežiaus Jono Pauliaus II  mintys apie Jėzaus Širdį

"Jėzaus Širdie, kantrioji ir gailestingoji, pasigailėk mūsų!"

Pamėginkime perskaityti visą Evangeliją tarsi vienu žvilgsniu. Ar tai nėra kantrios ir be galo gailestingos Jėzaus Širdies istorija? Ar ne tokia yra Širdis To, kuris "perėjo žemę gera darydamas"? To, kuris akliesiems grąžino regėjimą, išgydė raišuosius ir luošius, prikėlė numirusius? Kuris vargdieniams skelbė Gerąją Naujieną? Kuris apgynė moterį, sugautą svetimaujant, nuo užmušimo akmenimis ir paskui jai pasakė: "Eik ir daugiau nebenusidėk"? Širdis To, kuris buvo vadinamas "muitininkų ir nusidėjėlių bičiuliu"?

Bet ypatingai atpažinkime šią Širdį ant kryžiaus: kai ją pervėrė ietis, kai galutinai atsivėrė joje įrašytas Slėpinys. Tai kantri Širdis, nes ji atvira visoms žmogaus kančioms. Ji pati prisiima kančią, kurios neįmanoma išmatuoti žmogiškais mastais! Tai kantri Širdis, nes ji be galo gailestinga. Juk gailestingumas yra ne kas kita, kaip meilė, prisiimanti kančią. Meilė iki galo, kuri savo kančia ir mirtimi sunaikina pasaulio nuodėmes.

"Jėzaus Širdie, permaldavime už mūsų nuodėmes, pasigailėk mūsų!"

Širdie Jėzaus iš Nazareto, kuris per Paskutinę Vakarienę pasakė: "Tai yra mano Kūnas, kuris už jus atiduodamas… Tai yra mano Kraujas, kuris už jus išliejamas…" Jėzaus, amžinojo Kunigo, kuris paliko mums šią auką nekruvinu būdu: "Tai darykite mano atminimui". Toji Jėzaus Širdis Getsemanės sode "mirtinai nuliūsta", nes jaučia baisią naštą. Ji prašo: "Tėve, Tau viskas įmanoma: atitolink nuo manęs šią taurę!". Tačiau tuo pat metu ji žino, kokia yra Tėvo valia ir nieko kito netrokšta, kaip įvykdyti ją ir išgerti taurę iki dugno.

Jėzaus Širdis buvo paaukota amžinu Tėvo "nuosprendžiu": Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė savo vienatinį Sūnų…

Pranašas Izaijas prieš daug amžių buvo pasakęs: "Jis prisiėmė mūsų negalias, / sau užsikrovė mūsų skausmus. / O mes laikėme jį raupsuotu, / Dievo nubaustu ir nuvargintu. / Bet jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų, / ant jo krito kirčiai už mūsų kaltes" (Iz 53, 4-5). Jis pasiaukojo kaip permaldavimo auka už mūsų nuodėmes, o žmonės ant Golgotos nieko nesuprasdami jam šaukė: "Jei tu Dievo Sūnus, nuženk nuo kryžiaus!"

Jėzaus Širdis – sužeista, sudraskyta mūsų nuodėmių… Mirties agonijos kančios iš lėto apima visą Nukryžiuotojo kūną. Pamažu mirtis atslenka prie Širdies. Jėzus taria: "Atlikta!" Argi galėjo kitaip išsipildyti pranašo žodžiai: "Per savo kančią mano tarnas nuteisins daugelį, / prisiėmęs bausmę už jų kaltes" (Iz 53, 11)?

"Jėzaus Širdie, ietimi pervertoji, pasigailėk mūsų!"

Pervertoje Širdyje galime kontempliuoti Jėzaus klusnumą Tėvui, kurio užduotį jis ryžtingai įvykdė iki galo, ir jo meilę broliams, kuriems jis "parodė savo meilę iki galo", tai yra, iki visiško savęs paaukojimo. Perverta Jėzaus Širdis – įrodymas, kad negalėjo būti didesnės meilės nei Tėvui, nei žmonėms. Tai taip pat naujo gyvenimo simbolis, gyvenimo, kuris dovanojamas žmonėms per Šventąją Dvasią ir sakramentus. Ieties dūris liudija ir tai, kad Kristus tikrai mirė, taip, kaip tikrai buvo gimęs ir kaip tikrai po trijų dienų prisikėlė tame pačiame kūne.

Evangelistas Jonas pažymi, kad šalia kryžiaus buvo Jėzaus Motina. Pamačiusi atvertą Širdį ir iš jos plūstantį kraują bei vandenį, ji pilnai suprato ką tik girdėtų žodžių prasmę: "Moterie, štai tavo sūnus": Bažnyčia, kuri išsiliejo iš pervertos jos Sūnaus Širdies, buvo patikėta jos motiniškai globai.

Svarbi pastaba: pirmųjų penktadienių praktiką galima pradėti bet kurį mėnesį. Dėl kokių nors priežasčių nutraukus, kviečiame vėl pradėti iš naujo!

Lankstinukas - VII


 


VIII MĖNUO

Švč. Jėzaus Širdies litanija (žr. aukščiau)

Iš Evangelijos pagal Luką (Lk 8, 43-44)

Viena moteris, dvylika metų sirgusi kraujoplūdžiu, kurio niekas negalėjo pagydyti, prisiartino iš užpakalio, prisilietė Jėzaus drabužio apvado, ir kraujas bematant liovėsi plūdęs.

Meditacija

Kartais mums būna labai sunku nepasiduoti nusiminimui. Mes stengiamės padrąsinti save, bet mus prislegia rūpesčiai, kurie metų metais meta šešėlį ant mūsų žingsnių. Arba vėl, mes iš visų jėgų stengiamės pasitaisyti, bet matome taip mažai pasikeitimo ženklų... Tos pačios senos klaidos vis dar tebelydi mus, tarsi girgždančios pakopos laiptuose.

Gali būti, kad šis Evangelijos pasakojimas yra skirtas kaip tik mums. Užuojautos kupinas Jėzaus atsiliepimas moteriai užtikrina mus, kad mūsų pastangos nėra veltui ir kad mūsų maldos nelieka neišklausytos.

Malda

Viešpatie, Tu ragini mus nepaliauti prašyti ir pažadi, kad mes gausime tai, ko prašome. Padėk man pasitikėti Tavimi ir niekada nenusivilti Tavo gailestingumu.
Švenčiausioji Jėzaus Širdie, aš visiškai pasitikiu Tavimi.

Novenos malda

Viešpatie Jėzau, tavųjų žmonių rūpesčiai sugraudina Tavo Širdį, nes Tu myli kiekvieną iš mūsų. Tu rūpiniesi mumis, kai mes esame pasimetę, Tu esi šalia mūsų, kai jaučiamės vieniši, Tu paguodi mus sielvarte. Tu esi arčiausiai mūsų tada, kai mes esame visiškai bejėgiai. Tu myli mus labiausiai tada, kai mes mažiausiai mylime save. Tu daugiausiai atleidi mums tada, kai mes mažiausiai sau atleidžiame. Ir Tu kvieti mus skleisti Tavo meilę visais įmanomais būdais.

Viešpatie Jėzau, Tavo Širdis suvirpa iš gailesčio, kai mes kenčiam, kai mums reikia Tavo pagalbos ir kai meldžiamės vieni už kitus. Aš prašau: išklausyk mano maldą per šią noveną ir suteik, ko prašau (išsakome savo prašymus…).

Jeigu tai, ko aš prašau, nepasitarnaus nei mano, nei kitų gerovei, suteik tai, kas man yra geriausia, kad galėčiau kurti Tavo meilės karalystę mūsų pasaulyje. Amen.

Giesmė

Jėzaus Širdie Švenčiausia, dėl mūsų atverta, *
Širdie, kuri liepsnoji mums meile amžina. *
Tu vargstančiai žmonijai šviesi viltis esi, *
Tu sielą nelaimingą paguodi gaivini.

Pasaulyje tiek vargo, nėr laimės pastovios; *
dažnai nyku ir šalta, ir daug, oi daug kančios! *
Į Tavo Širdį, Jėzau, mus nuveda viltis, *
kad prašymus išgirsi, nuskaidrinsi mintis.

Tu supranti mūs maldą, Tu mūs kančias matai, *
net ko Tau nepasakom, ir šitai Tu žinai. *
Tavos Širdies Švenčiausios gerumas nuostabus, *
gailestingumas Tavo mums daro stebuklus.

Kelionėje šios žemės leisk mums mylėt Tave, *
kai žemę šią apleisim, pašauki pas save; *
ten su dangaus šventaisiais giedosim amžinai: *
“Garbė Švenčiausiai Širdžiai, mums meile degančiai!”

Pasiaukojimas Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai

Apsireikšdamas didžiajai Jėzaus Širdies garbinimo apaštalei šv. Margaritai Marijai Alakok, Jėzus pasakė: “Noriu, kad mano Širdis žmonėse viešpatautų”. Tai reiškia, kad Jėzus trokšta, jog mes visiškai atiduotume Jam save, pasirinktume Jo Širdį savo širdies Valdove, pašvęstume Jam savo šeimas, namus, įstaigas, visą mūsų tautą ir pagaliau visą pasaulį.

Kad šitas pasiaukojimas įvyktų matomu būdu, reikia, kad mes ne tik bažnyčioje, bet ir savo namuose matomu būdu garbintume Jėzaus Širdį.  Reikia, kad atiduotume savo širdis Jėzaus Širdžiai viešpatauti, kad nuolat prieš savo akis turėtume jos paveikslą ir jį pagarboje laikytume. O Viešpats Jėzus yra pažadėjęs: “Aš laiminsiu tuos namus, kuriuose mano Širdies paveikslas bus laikomas ir garbinamas”.

Šitoks pasiaukojimas Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai vadinasi Intronizacija. Lietuviškai tai reikštų “pasodinimas į sostą”. Paskirdami Jėzaus Širdies paveikslui gražiausią vietą mūsų namuose ir atlikdami pasiaukojimo apeigas, mes tuo pačiu pareiškiame, kad Jėzus yra mūsų Viešpats ir kad mūsų širdis, mūsų namai, mūsų šeima yra sostas Jo mylinčiai Dieviškajai Širdžiai. Kartu mes prašome, kad Jo meilė mumyse pasiliktų ir kad Jis mūsų tarpe gyventų.

Kaip atliekamas šeimos Pasiaukojimas Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai

Tai daroma labai paprastai. Būtinai reikia tik troškimo garbinti ir mylėti Dieviškąją Jėzaus Širdį.

Būtų labai gera, jei Pasiaukojimui skirtą dieną visi šeimos nariai atliktų išpažintį ir dalyvautų šventosiose Mišiose. Galima pasikviesti pažįstamų ir giminių.

Namuose paruošiamas Jėzaus Širdies paveikslas ar stovyla. Gražu būtų padaryti mažą altorėlį: papuošti gėlėmis, uždegti žvakių.

Susirinkus visai šeimai, pradedamos Pasiaukojimo apeigos. Joms paprastai vadovauja kunigas. Kai tai neįmanoma, gali vadovauti vyriausias šeimos narys. Jeigu Jėzaus Širdies paveikslas nešventintas, kunigas pirmiausia jį pašventina, po to pasako trumpą prakalbą, nurodydamas šių apeigų reikšmę, sąlygas ir primindamas begalinę Jėzaus Širdies meilę. Tada kalbamos specialios pasiaukojimo maldos.

Jeigu kiti šeimos nariai yra netikintys ar tam priešingi, pasiaukojimą gali atlikti vienas asmuo visos šeimos vardu. Jėzaus Širdis į tuos namus atsiunčia savo malonių gausybę: juk nėra to, ko negalėtų padaryti tvirtas tikėjimas ir karšta Dievo meilė.

Ko reikia, kad šis pasiaukojimas būtų vaisingas

Reikia tik vieno dalyko – meilės. Bet mylėti, tai nereiškia vien sakyti “Myliu”. Mylėti – tai savo darbais įrodyti, kad mokame dėl Dievo savęs išsižadėti, mokame pasišvęsti artimui.

Kadangi žmogus negali mylėti to, ko nepažįsta, pirmoji Jėzaus Širdies intronizacijos sąlyga yra gerai pažinti Jėzų. O jį geriausiai pažįstame skaitydami Evangeliją.

Labai gera Pasiaukojimą kasdien atnaujinti nors trumpa maldele. Patariama tai padaryti visiems šeimos nariams susirinkus bendrai maldai. Ilgesnis atnaujinimas atliekamas Pasiaukojimo metinėse, įvairiose šeimos narių sukaktuvėse, Švenčiausiosios Jėzaus Širdies šventėje, pirmąjį kiekvieno mėnesio penktadienį. Ypač iškilmingai turėtų būti švenčiama Švenčiausiosios Jėzaus Širdies iškilmė.

 Svarbi pastaba: pirmųjų penktadienių praktiką galima pradėti bet kurį mėnesį. Dėl kokių nors priežasčių nutraukus, kviečiame vėl pradėti iš naujo!

Lankstinukas - VIII


 


IX   MĖNUO

Švč. Jėzaus Širdies litanija (žr. aukščiau)

Iš Evangelijos pagal Joną (Jn 16, 22)

“Jūs dabar nusiminę, bet aš jus vėl pamatysiu; tada jūsų širdis džiūgaus, ir jūsų džiaugsmo niekas iš jūsų nebeatims.”

Meditacija

Džiaugsmas mūsų širdyse kyla iš Dievo buvimo mūsų gyvenime ir jo veikimo pasaulyje patirties. Jo vienybė su mumis yra tokia glaudi, kaip vynmedžio ir jo šakelių. Jo veikimas pasaulyje yra toks slaptas ir toks efektyvus, kaip raugo tešloje.

Nepaisant daugybės blogybių, kurios supa mūsų visuomenę, jo planas ir toliau pildosi, taip, kad “tiems, kurie myli Dievą, viskas išeina į gera”.

Malda

Viešpatie, padėk man duoti ir neskaičiuoti, kiek tai kainuoja, kovoti ir nepaisyti žaizdų, dirbti ir nelaukti atlygio, žinant, kad man pakanka Tavo draugystės džiaugsmo. Amen.
Švenčiausioji Jėzaus Širdie, aš visiškai pasitikiu Tavimi.

Novenos malda

Viešpatie Jėzau, tavųjų žmonių rūpesčiai sugraudina Tavo Širdį, nes Tu myli kiekvieną iš mūsų. Tu rūpiniesi mumis, kai mes esame pasimetę, Tu esi šalia mūsų, kai jaučiamės vieniši, Tu paguodi mus sielvarte. Tu esi arčiausiai mūsų tada, kai mes esame visiškai bejėgiai. Tu myli mus labiausiai tada, kai mes mažiausiai mylime save. Tu daugiausiai atleidi mums tada, kai mes mažiausiai sau atleidžiame. Ir Tu kvieti mus skleisti Tavo meilę visais įmanomais būdais.

Viešpatie Jėzau, Tavo Širdis suvirpa iš gailesčio, kai mes kenčiam, kai mums reikia Tavo pagalbos ir kai meldžiamės vieni už kitus. Aš prašau: išklausyk mano maldą per šią noveną ir suteik, ko prašau (išsakome savo prašymus…).

Jeigu tai, ko aš prašau, nepasitarnaus nei mano, nei kitų gerovei, suteik tai, kas man yra geriausia, kad galėčiau kurti Tavo meilės karalystę mūsų pasaulyje. Amen.

Giesmė

Jėzaus Širdie Švenčiausia, dėl mūsų atverta, *
Širdie, kuri liepsnoji mums meile amžina. *
Tu vargstančiai žmonijai šviesi viltis esi, *
Tu sielą nelaimingą paguodi gaivini.

Pasaulyje tiek vargo, nėr laimės pastovios; *
dažnai nyku ir šalta, ir daug, oi daug kančios! *
Į Tavo Širdį, Jėzau, mus nuveda viltis, *
kad prašymus išgirsi, nuskaidrinsi mintis.

Tu supranti mūs maldą, Tu mūs kančias matai, *
net ko Tau nepasakom, ir šitai Tu žinai. *
Tavos Širdies Švenčiausios gerumas nuostabus, *
gailestingumas Tavo mums daro stebuklus.

Kelionėje šios žemės leisk mums mylėt Tave, *
kai žemę šią apleisim, pašauki pas save; *
ten su dangaus šventaisiais giedosim amžinai: *
“Garbė Švenčiausiai Širdžiai, mums meile degančiai!”

Švč. Jėzaus Širdies šventė

Tie, kas  myli Jėzaus Širdį ir mokosi iš jos mylėti Tėvą ir brolius, su džiaugsmu švenčia liturginę Švč. Jėzaus Širdies iškilmę. Jai švęsti Bažnyčia paskyrė penktadienį po Devintinių oktavos.

Šią šventę viešai švęsti Lietuvos ir Lenkijos Bažnyčioje 1765 m. specialiu dekretu leido popiežius Klemensas XIII, nors ir iki tol Švč. Jėzaus Širdies kultas jau buvo paplitęs daugelyje kraštų. Šventoji Romos Kongregacija, siųsdama šį dekretą Lietuvos ir Lenkijos vyskupams, pažymi, kad “patenkinant vyskupų prašymus, trokštama suteikti naują spindėjimą čia jau įsigalėjusiam Švč. Jėzaus Širdies garbinimui. Be to, šiuo Švč. Jėzaus Širdies simboliu norima priminti Dievo meilę, kuri privertė Dievo Sūnų priimti žmogaus prigimtį  ir būti klusniam iki mirties, duodant mums pavyzdį, kaip mes turime būti romūs ir nuolankios  širdies”. Tad pirmą kartą Švč. Jėzaus Širdies šventė buvo švenčiama praėjus 75 metams nuo Jėzaus Širdies meilės apaštalės šv. Margaritos Marijos Alakok mirties.

Liturginė Švč. Jėzaus Širdies iškilmė visoje Bažnyčioje įvesta 1856 m. popiežiaus Pijaus IX rūpesčiu.

Dar po šimto metų, 1956 m. gegužės 15 d., popiežius Pijus XII enciklikoje, skirtoje Švč. Jėzaus Širdies garbinimui, Haurietis Aquas (Semsite vandenį) rašė: “Ši kulto forma, kurios dėka žmogus gali labiau pagarbinti Dievą ir parodyti Jam savo meilę bei uoliau pasišvęsti dieviškos meilės tarnystei, yra tikrai verta pagarbos. Tuo labiau, jeigu turėsime galvoje, kad ją mums pasiūlė ir į ją kviečia pats Atpirkėjas.  Būtų nemandagus ir įžeidžiantis dieviškąją Širdį elgesys nekreipti dėmesio į tokią didžią malonę, Jėzaus Kristaus išlietą savo Bažnyčiai”.

Todėl negali būti nė menkiausios abejonės, kad tikintieji, garbindami Švenčiausiąją Atpirkėjo Širdį, tuo pačiu išpildo savo svarbiausiąją pareigą: tarnauti Dievui ir atiduoti save savo Kūrėjui ir Atpirkėjui, bei įvykdo Dievo įsakymą: “Mylėsi Viešpatį savo Dievą visa savo širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis”.

 Svarbi pastabapirmųjų penktadienių praktiką galima pradėti bet kurį mėnesį. Dėl kokių nors priežasčių nutraukus, kviečiame vėl pradėti iš naujo!

Lankstinukas - IX

Skaityti 5454 kartai