Facebook Image
Pirmadienis, 20 gruodžio 2021 20:31

Apie popiežiaus susitikimą su jėzuitais Atėnuose (2021 12 20)

Naujausiame istorinio jėzuitų žurnalo „Civiltà Cattolica“ numeryje pasakojama apie popiežiaus Pranciškaus ir jėzuitų susitikimą, įvykusį gruodžio 4-osios dienos pavakare Atėnų nunciatūroje. Popiežius jėzuitas pasveikino septynis iš devynių Graikijoje dirbančių jėzuitų. Jų pokalbis rutuliojosi laisvai, be didelių formalumų. Jame taip pat dalyvavęs „Civiltà Cattolica“ direktorius Antonio Spadaro SJ perteikė kelias pokalbio temas.
Kiekvienas jėzuitas trumpai prisistatė ir papasakojo apie save. Tarp jų buvo ir Theodoros Kodidis SJ, kuris šių metų rugsėjo 18 dieną buvo paskirtas Atėnų katalikų arkivyskupu.

Vienas iš prisistačiusiųjų buvo Petras Chongk Tzoun-Chan iš Korėjos, Kristaus Išganytojo Širdies parapijos klebonas ir pabėgėlių vaikams skirto „Arrupės centro“ steigėjas, kuriame šiuo metu talkininkauja kaip bendradarbis. Jėzuito kelią jis pasirinko prieš 21 metus.

„Kai kas, ką jūs pasakėte, yra labai svarbu. Įkūrėte „Arrupės centrą". Esate tarsi jo tėvas, tai jūsų kūrybiškumo vaisius, ir jūs puikiai žinote, kam šis centras, kokia jo prigimtis bei tikslas. Jūs man sakėte, kad jam nebevadovaujate. Tai labai gerai. Kai pradedamas procesas, vėliau reikia leisti jam vystytis, leisti kūriniui augti, o tada – pasitraukti. Taip turi daryti kiekvienas jėzuitas. Nes žino, kad darbas priklauso ne jam, o Viešpačiui“, – sakė popiežius. Anot jo, reikia tam tikro „kūrybinio abejingumo“. Būti tėvu ir leisti vaikui augti. Tai yra vaisingumas. Jėzaus Draugija patyrė vaisingumo krizę, kai XX amžiaus viduryje panoro reguliuoti kiekvieną vystymosi ir augimo aspektą. Būtent Pedro Arrupe, tapęs jėzuitų vyresniuoju, to atsisakė, priminė Šventasis Tėvas. Labai puiku, jei sugebame viską padaryti gerai, o tada atsitraukti, nesisavinti.

„Turime būti tėvai, o ne šeimininkai, kad būtume vaisingi. Ignacas Konstitucijose sako kai ką nuostabaus: kad didieji principai turi būti įkūnyti vietos, laiko ir žmonių aplinkybėse. Ir tai per įžvalgumą. Jėzuitas, kuris veikia be įžvalgumo, nėra jėzuitas“, – sakė popiežius Pranciškus.

Popiežiui prisistatė kitas jėzuitas – 84 metų amžiaus Sebastienas Freris. Jis trumpai apžvelgė daug darbų, kuriuos dirbo anksčiau, konstatavo, jog pati jėzuitų bendruomenė buvo stipresnė, aktyvesnė, silpnėjimo tendencija tęsiasi.

„Kai įstojau į noviciatą, mūsų, jėzuitų, buvo 33 000. Kiek jų yra dabar? Maždaug pusė to skaičiaus. Ir toliau jis mažės. Tai būdinga daugeliui religinių ordinų ir kongregacijų“, – sakė popiežius Pranciškus. Tačiau, pasak jo, nereikia apsiriboti sociologiniais išaiškinamais. Geriausiu atveju tai pusė tiesos. Taip pat nereikia manyti, kad viskas priklauso nuo mūsų. Skaičių mažėjimas, pašaukimų krizė taip pat turi prasmę ir reikia suvokti, kokia ji.

„Pašaukimą siunčia Viešpats. Jei jis nesiunčiamas, tai nepriklauso nuo mūsų. Manau, kad Viešpats duoda mums pamoką religiniam gyvenimui“, – Graikijos jėzuitams sakė Pranciškus. Anot jo, tai gali būti nuolankumo, pažeminimo pamoka, apie kurią daug kalbama Ignaco Lojolos dvasinėse pratybose.

Popiežiui prisistatė dar du jėzuitai – lenkas Marcinas Baranas, filosofijos daktaras, pakviestas dirbti tarp lenkų diasporos narių, ir belgas Tonny Cornoedus, nepaisant garbaus amžiaus, vis dar tarnaujantis tarp prancūziškai kalbančių pabėgėlių, šiuo metu esančių Graikijoje.

„Kiekvienos dienos filosofija!“ – pasakė lenkui jėzuitui popiežius. – „Jūs baigėte filosofijos studijas, o paskui Viešpats pasiuntė jus pas lenkus į Atėnus. Tai kūrybinis abejingumas, kuris padeda judėti į priekį! Toks yra jėzuitų pašaukimas: paklusniai eiti ten, kur Dievas parodo. Viešpats žino. Savo apaštališkojo gyvenimo prasmę mes matome ne gyvenimo pradžioje, bet pabaigoje, jį apžvelgę su gyvenimiška išmintimi.“

„Kai jūs kalbėjote, galvojau apie tai, kad toks yra jėzuito tikslas: sulaukti senatvės, kupinos darbo, galbūt pavargusios, kupinos prieštaravimų, bet su šypsena, su džiaugsmu dėl atlikto darbo“, – sakė popiežius Afrikoje, Belgijoje, dabar Graikijoje misiją tęsiančiam senam belgų jėzuitui. Anot popiežiaus, nuovargis gali būti bjaurus, neurotiškas. Ir gali būti geras nuovargis – didelis, bet džiugus.

„Kai matai šią besišypsančią senatvę, pavargusią, bet be kartėlio – ji tarsi vilties giesmė. Kai mūsų amžiaus jėzuitas ir toliau dirba, kenčia prieštaravimus, bet nepraranda šypsenos, tada jis tampa vilties giesme“, – sakė Pranciškus. Jo ir įvairiatautės Graikijos jėzuitų bendruomenės susitikimas baigėsi malda Sveika, Marija. Jėzuitai jam taip pat įteikė nedidelę dovaną, sukurtą pabėgėlių jaunuolių.

(RK / Vatican News)

Skaityti 162 kartai