Spausdinti šį puslapį
Pirmadienis, 06 birželio 2022 21:18

Libano kankinių beatifikacija. Palaimintieji kapucinai t. Leonardas ir t. Tomas (2022 06 06)

Popiežiaus deleguotas kardinolas M. Semeraro šeštadienį, birželio 4 d., Libane palaimintaisiais paskelbė du kapucinų ordino kunigus, nuteistus mirti ir nukankintus armėnų genocido kontekste. Naujųjų palaimintųjų t. Leonardo Melki ir t. Tomo Saleho beatifikacija įvyko Šv. Kryžiaus vienuolyno kieme, Jal el Dibe, šiauriniame Beiruto priemiestyje prie Viduržemio jūros.


XIX a. pabaigoje Osmanų valdžia visoje imperijos teritorijoje, apimančioje ir dabartinį Libaną, vykdė žiaurius krikščionių persekiojimus. Jie tapo dar aršesni vykstant Pirmajam pasauliniam karui. Islamistinis judėjimas vykdė krikščionių mažumų valymus, organizavo mirties žygius, nukreiptus prieš krikščionis, ypač prieš armėnus, į valdžios akiratį pateko ir Mesopotamijos regiono kapucinai.

Abu palaimintieji kankiniai – Mažesniųjų brolių kapucinų ordino kunigai t. Leonardas Melki ir t. Tomas Salehas – buvo suimti ir kankinami. Abu turėjo rinktis mirtį arbą atsivertimą į islamą, tačiau iki mirties liko ištikimi krikščioniškajam tikėjimui. Tada jie buvo barbariškai nužudyti kirviais ir kalavijais, o jų kūnai sukapoti ir sumesti į dykumų šulinius ir urvus.

Palaimintasis t. Leonardas Melki gimė 1881 m. Būdamas keturiolikos metų įstojo į kapucinų vienuolyną, tarnavo misijų mokyklose, apaštalavo jaunimo tarpe. Prasidėjus persekiojimams gyveno Mardino vienuolyne. 1914 m., kai kiti ordino nariai išsilakstė gelbėdamiesi nuo artėjančios grėsmės, jis pasiliko slaugyti aštuoniasdešimtmečio kapucino. Policija užėmė vienuolyną, suėmė ir kankino t. Leonardą, vertė tapti musulmonu, tačiau jis to nepadarė. Todėl buvo nuteistas mirti ir su daugiau kaip keturiais šimtais Mardino vyrų išvežtas į Diarbekirą Turkijoje ir ten žiauriai sukapotas. Kartu su juo mirties bausmė įvykdyta armėnų vyskupui pal. Ignacui Malojaniui.

Antrasis į altorių garbę iškeltas Libano kapucinas palaimintasis t. Tomas Salehas gimė 1879 m. Naujokyną lankė Konstantinopolyje, davė vienuolinius įžadus, buvo įšventintas kunigu ir paskirtas apaštalauti Mardine, kur dirbo t. Leonardas Melki. 1910 m. jis buvo paskirtas tarnauti Diarbekire, tačiau dėl politinės situacijos persikėlė į Orfą. Genocido metu vienuolyne slapstė armėnų dvasininką, buvo suimtas, nuteistas mirties bausme ir įkalintas. Kalėjimuose patyrė smurtą ir pažeminimą, buvo verčiamas pereiti į islamą, bet to nepadarė. 1917 m. kareivių lydimas žiemos metu į kitą kalinimo vietą t. Tomas nuo išsekimo mirė kelyje.

2020 m. Šventųjų skelbimo kongregacijos dekrete sakoma, kad abiejų Mažesniųjų brolių kapucinų ordino kunigų t. Leonardo ir t. Tomo kankinystė yra pakankamai įrodyta. Jų fizinis eliminavimas, kaip ir daug kitų regione įvykusių krikščionių žudynių, per ilgai buvo nutylimi, tačiau garsas apie kankinystę pasiekė mūsų laikus. Kongregacijos prefektas M. Semeraro, skelbdamas abu kankinius palaimintaisiais, prisiminė šv. Grigaliaus Narekiečio maldą:  „Palaimintieji kankiniai! Tapę tobulais dėl savo kančios, dabar jie laimingi šoka nesibaigiančioje puotoje. Per jų užtarimą ir maldą, malonią tavo akims, nes nuspalvintą jų pralietu krauju, priimk ir mus, Viešpatie, ir tvirtai laikyk mus prie savęs, kad pasiektume amžinąjį išganymą“.

(SAK / Vatican News)

Skaityti 69 kartai