Popiežius paragino marijonus jų kongregacijos steigėjo ir atnaujintojo pavyzdžiu liudyti meilę Marijai, melstis už mirusiuosius ir skirti dėmesį vargdieniams. Pranciškus palaimino marijonų darbus pasaulyje ir prašė toliau puoselėti pamaldumą į Mariją, tikrąją Evangelijos moterį, Išminties Sostą, Nuliūdusiųjų Paguodą ir Gailestingumo Motiną.
Pranciškus penktadienį, 2023 m. vasario 17 d., priėmė marijonus šiuo metu Romoje vykstančios jų kongregacijos kapitulos proga. Audiencijoje su kapitulos nariais dalyvavo jos išrinkta nauja marijonų vadovybė su naujuoju vyresniuoju t. Josephu Roeschu MIC. Popiežius kalboje prisiminė marijonų kongregacijos jubiliejinius metus, kurie baigsis šių metų gruodžio 8 d.
Trejų metų trukmės jubiliejus nuo 2020 m., skirtas atnaujinti kongregacijos narių tikėjimą, Kristaus jiems suteiktą pašaukimą ir pagilinti marijonų tapatybę, paremtą steigėjo šv. Jėzaus ir Marijos Stanislovo Papczynskio (1631–1701) įžadu pasiaukoti Dievui ir Dievo Motinai naujoje Švč. M. Marijos kunigų draugijoje.
Paminėjęs steigėjo šv. Jėzaus ir Marijos Stanislovo atkaklumo dėka perduotą dvasinį palikimą, Pranciškus akcentavo tris jo aspektus, pasižyminčius gyvu asketiniu ir pastoraciniu dinamiškumu: meilę Mergelei Marijai, maldą už mirusiuosius ir dėmesį vargšams.
Popiežius apžvelgė steigėjo perduotą ir kongregacijos misijai būdingą eschatologinį – būsimųjų laikų – matmenį: maldą už mirusiuosius, prisiminė, kad marijonų įkūrimo laikais XVII a. apie 60 procentų Europos gyventojų mirė dėl karo ir maro. Todėl šv. Jėzaus ir Marijos Stanislovas prašė vienuolių melstis už mirusius, ypač už kovose žuvusius kareivius ir epidemijų aukas, guosti skausmo apimtas gedinčias šeimas ir bendruomenes. Ir šiandien reikia maldos už kareivius: jie žūsta visur! – pažymėjo popiežius.
Anot Pranciškaus, marijonai visuomet buvo atidūs vargdieniams, ypač parapijose sprendžiant rimtas problemas: silpstantį tikėjimą, pašaukimų stoką ir gyventojų daugumos skurdą.
Popiežius ragino marijonus perimti steigėjo dvasingumo ir veiklos gaires, toliau kūrybiškai priimti laikmečio keliamus iššūkius, prašė nenusivilti priešiškumų ir sunkumų akivaizdoje. Jis priminė bene didžiausią istorinį iššūkį marijonams, kai jų kongregacijoje buvo telikęs vienas narys:
„Dievui padedant atsikūrėte, šiandien esate apie penki šimtai marijonų, tarnaujančių devyniolikoje kraštų“, – sakė popiežius paminėdamas marijonų atkūrėją arkivysk. pal. Jurgį Matulaitį (1871–1927).
„Jis sugebėjo atgaivinti bendruomenę, ją atnaujindamas, skatino jos veiklą be baimės, tai darė slapta, nors rizikavo būti suimtas, neatsisakė skatinti vienuolių ir tikinčiųjų meilės ir vienybės“, – pažymėjo popiežius Pranciškus, priminęs palaimintojo Vilniaus arkivyskupo ir apaštališkojo vizitatoriaus Lietuvoje gyvenimo pavyzdį.
Popiežius džiaugėsi marijonų pastoracinės veiklos prioritetais pasauliečių apaštalavimu, ugdant pagarbą gyvybei visose gyvenimo fazėse, dėmesį paskutiniesiems ir paramą šeimoms. „Šiandien šeima yra dideliame pavojuje!“, – pridūrė popiežius drąsindamas marijonus išlikti ištikimais savo šaknims.
Pranciškus prašė marijonų tęsti popiežiaus šv. Jono Paulius II jiems pavestą uždavinį skatinti pamaldumą į Mariją trimis jos vardais: Išminties Sosto, kad marijonų evangelinis liudijimas būtų tvirtas; Nuliūdusiųjų Paguodos, kad nūdienos žmonės patirtų marijonų meilę ir paguodą, juos patrauktų Dievop artimo meilės darbais ir nesavanaudiška tarnyste, ir Gailestingumo Motinos, kad marijonai būtų motiniškai jautrūs Kristaus krauju atpirktoms ir jų pamaldumui paverstoms sieloms.
„Prašau jūsų neužmiršti Dievo stiliaus: artumo, gailestingumo ir švelnumo. Vienuolis, dvasininkas, turi būti artimas, gailestingas: visiems atlaidus, švelnus, neagresyvus, kantrus ir per visas dienas meilus“.