Facebook Image
Penktadienis, 20 gegužės 2022 21:55

Popiežius susitiko su jėzuitų žurnalų redaktoriais (2022 05 20)

Ketvirtadienį, 2022 m. gegužės 19 d., įvyko popiežiaus Pranciškaus susitikimas su Vokietijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje Jėzaus draugijos leidžiamų periodinių leidinių redaktoriais.


Audiencijoje taip pat dalyvavo Jėzaus draugijos generalinis vyresnysis tėvas Arturo Sosa Abascal SJ. Susitikimas truko daugiau kaip valandą, visų pirma kalbėta apie karą Ukrainoje ir sunkią situaciją, kurią išgyvena pasaulis, taip pat apie Bažnyčios gyvenimą, dabartinį Sinodo kelią ir jėzuitų leidžiamų žurnalų misiją.

Panašūs privatūs popiežiaus susitikimai su jėzuitais vyksta per kiekvieną popiežiaus apaštališkąją kelionę. Jų metu irgi nesakomos oficialios kalbos, o apie jų eigą ir turinį vėliau praneša Italijos jėzuitų dvisavaitinis leidinys „La Civiltà Cattolica“. Jo redaktorius t. Antonio Spadaro SJ visada dalyvauja tokiuose popiežiaus susitikimuose su jėzuitais; jis dalyvavo ir ketvirtadienį vykusiame popiežiaus susitikime su jėzuitų leidinių redaktoriais. Viename paskutinių numerių italų jėzuitų žurnalas išsamiai referavo popiežiaus susitikimą su Maltos jėzuitais, vykusį popiežiaus vizito metu, balandžio 3 d.

Pranciškus: ruoškimės tapti mažesne Bažnyčia

„Bažnyčios džiaugsmas yra evangelizuoti“, – pasakė popiežius, kuris begales kartų tai kartojo per šios kelionės susitikimus su Maltos katalikais. Kreipdamasis į jėzuitus Pranciškus prašė, kad neužmirštų evangelizavimo lobio, sukaupto Evangelii nuntiandi – popiežiaus šv. Pauliaus VI mokymo dokumente, pripažino, jog anot Benedikto XVI pranašystės, „Bažnyčia ateityje bus mažesnė, be daugelio privilegijų, nuolankesnė, autentiškesnė, tačiau pajėgi daryti esminius dalykus. Bažnyčia bus dvasingesnė, neturtingesnė, apolitiškesnė – iš principo tampanti mažesniųjų Bažnyčia. Tad ruoškimės tapti mažesne Bažnyčia“, – sakė Pranciškus.

„Bažnyčios pašaukimas nėra skaičiai, o evangelizavimas. Bažnyčios džiaugsmas yra evangelizuoti. Tikroji problema ne ta, kad mūsų nedaug, bet ar Bažnyčia evangelizuoja“, – pasakė popiežius, priminęs, kad apie šį aspektą kalbėta prieškonklavinėse kongregacijose (2013 m.).

„Buvo aptarinėjamas būsimo popiežiaus profilis, buvo paminėtas „išeinančios Bažnyčios“ įvaizdis. Apreiškime Jonui sakoma: „Stoviu prie durų ir beldžiu“. Šiandien Viešpats beldžiasi iš vidaus, kad leistume jam išeiti. Toks nūdienos poreikis, toks mūsų laikų Bažnyčios pašaukimas“, – priminė Pranciškus.

„Šiandien turime pašaukimų problemą. Europa paseno. Reikia prie to priprasti, tačiau reikia tai daryti kūrybingai, taip, kad pašaukimuose atsispindėtų Bažnyčios puoselėjamos nuolankumo, tarnystės ir autentiškumo vertybės“. „Seminaristų prašyčiau vieno dalyko: kad būtų normalūs žmonės, neįsivaizduojantys esą nei dideliais apaštalais, nei šventuolėliais. Būkite normalūs jaunuoliai, gebantys daryti spendimus savo gyvenimo kelyje. Beje, tam reikia ir normalių vyresniųjų“, – pridūrė popiežius.

„Stebina kai kurių vyresniųjų veidmainiškumas. Veidmainiškumas kaip valdžios įrankis, yra baisu. Veidmainiškumas neatsižvelgia į kandidatų patiriamą vidinį nerimą, problemas, paslėptą nuodėmę. Reikia pašalinti bet kokį veidmainiškumą, sugadinantį jaunuolio gyvenimą.“

Įsakmiai kalbėdamas apie jėzuitų rengiamus kandidatus, popiežius patikino, jog negerai, jei asmuo nepasitiki vyresniaisiais. „Vyresnieji turi kurti pasitikėjimą, pasikliauti malonės būsena – Šventosios Dvasios teisingais patarimais. Tačiau nereikia nieko bijoti: niekad nevalia suvienodinti jaunimo. Kiekvienas yra nepakartojamas asmuo. Vyresnieji tegul ramiai priima, jei tarp savo studentų turi vieną kitą keblų kandidatą – „enfant terrible“. Mes nesame visi vienodi – turime skirtingas asmens tapatybės korteles“, – samprotavo Pranciškus.

„Dabar mokomės sinodalumo – kalbėti ir rašyti sinodiškai. Paulius VI atnaujino sinodo kelią, kurį buvome praradę. Nuo tada giliniame supratimą, stengiamės geriau suvokti, kas yra sinodas.“ Popiežius pasidalijo atsiminimais ir asmenine patirtimi apie tai, kaip jam pačiam teko dirbti Vyskupų sinodo darbą tuomet, kai 2001 m. dėl nelauktų aplinkybių jam, asamblėjos relatoriaus pavaduotojui, buvo pavesta perimti pareigas iš relatoriaus, Niujorko arkivyskupo, kuris dėl pastoracinių iššūkių savo arkivyskupijoje po teroristinio išpuolio prieš Pasaulio prekybos centrą skubiai sugrįžo į JAV. Iš esmės popiežius Pranciškus pasakojo kaip nereikia daryti. Jis paliudijo, kad Sinodo asamblėjos sekretoriate buvo daroma dalyvių ir darbo grupių išvadų, patvirtintų balsavimu, atranka. Sinodo sekretorius nurodydavo, kas tinka, kas ne. „Aišku, jog nebuvo suprasta, kas yra sinodas. Šiandien pažengėme į priekį ir nėra kelio atgal“, – patikino popiežius Maltos jėzuitus. Jis pridūrė, kad per apklausą po paskutinio sinodo buvo pasisakyta už dvi būsimas sinodo temas, kunigystės ir sinodalumo. „Buvo galima suprasti, kad yra siekis pagilinti sinodalumo teologiją ir, kad būtų žengtas lemiamas žingsnis sinodinės Bažnyčios link“.

Atsakydamas į klausimą apie migrantų problemą popiežius sakė, kad Europa turi darbuotis pagarbos žmogaus teisėms įgyvendinimo srityje, šalinti atmetimo kultūrą, anot jo – „valstybių politikoje įsikerojusią žmonijos gėdą“.

Paklaustas, kaip suderinti evangelizavimą ir atsiliepimą į klimato kaitos iššūkius, Pranciškus atsakė, kad „nesirūpinimas klimatu yra nuodėmė prieš Dievo dovaną – kūriniją“ ir kad jam „tai yra pagonybės rūšis: pavertimas stabu to, ką Viešpats mums suteikė dėl savo garbės ir šlovės. Jei tęsis toliau taip, kaip ligi šiol, mūsų vaikai nebegalės gyventi mūsų planetoje“.

(SAK / Vatican News)

Skaityti 114 kartai