Karas nepateisina žiaurumo. Tai, ką rusų kariai padarė Bučoje, yra nežmoniška. Vatikano radijui duotame interviu sakė Žytomyre tarnaujantis pranciškonas kun. Kristianas Krivalivskis. Jis ir jo broliai pasiliko mieste, nors nemažai jų parapijiečių pasitraukė į saugesnes Ukrainos vietas arba į užsienį.
Pranciškonai savo vienuolyne įkūrė pagalbos centrą, kuriame žmonės gali gauti drabužių, maisto ir vaistų. Jie guodžia tuos, kurie ateina ieškoti paramos. „Nepaisant visko, esame kupini tikėjimo ir vilties, kad karas greitai baigsis. Sakome žmonėms, kad XXI amžiuje tai negali tęstis metų metais. Tikimės, kad su Europos šalių pagalba bus sustabdytas kraujo praliejimas“, – sakė br. Kristianas. „Dabar Žytomyre jau palyginti ramu, nors dar kartais pasigirsta sirenos, skelbiančios apie bombardavimo pavojų. Žmonės pamažu grįžta į darbą, tačiau negalima teigti, kad būtų visiškai saugu. Viena iš užduočių, užimančių didžiąją dalį mūsų laiko, yra organizuoti humanitarinę pagalbą mieste likusiems žmonėms, daugiausia pagyvenusiems ir sergantiems, kurie neturi galimybės gauti kitos pagalbos“ – aiškino brolis pranciškonas.
Jis pasakojo, kad kartu su kitais broliais ir parapijiečiais nuvyksta prie sienos su Lenkija ir iš ten atsiveža visko, ko reikia, pirmiausia maisto ir vaistų, kuriuos vėliau dalija. Tęsiamas ir parapijos darbas, aukojamos Mišios. Pamaldos transliuojamos ir per internetą, nes žmonės saugosi, ne visi ryžtasi rizikuoti eiti į bažnyčią. Pranciškonai lanko žmones namuose. Kas serga ar dėl kitų priežasčių negali ateiti, paskambina, ir kunigas aplanko jį namuose.