Facebook Image
Šeštadienis, 04 vasario 2012 20:35

Vienuoliai – Bažnyčios puošmena

Vasario 2 d. švenčiamos Kristaus Paaukojimo šventės ir šia dieną minimos Dievui pašvęsto gyvenimo dienos proga, Šventojo Sosto dienraštis "L'Osservatore Romano" paskelbė interviu su Pašvęstojo gyvenimo institutų ir apaštališkojo gyvenimo draugijų kongregacijos prefektu. Vienuolinio gyvenimo reikalus visoje Bažnyčioje kuruojančios kongregacijos vadovas brazilas arkivyskupas Joao Braz de Aviz vasario 18-osios konsistorijoje taps kardinolu.

Dabartinio vis labiau globalizuoto pasaulio metamų iššūkių akivaizdoje, vienuoliai turi duoti ištikimybės Evangelijai liudijimą, - sako arkivyskupas, būsimasis kardinolas. Nuoširdžiai, su meile ir pasišventimu vykdomas šis pašaukimas yra tarsi brangakmenis, puošiantis visą Bažnyčią.

Komentuodamas statistinius duomenis apie vienuolystę pasaulyje, bylojančius apie drastišką vienuolių skaičiaus mažėjimą Vakarų ir Europoje bei Šiaurės Amerikoje ir apie naujų pašaukimų augimo tempus Azijoje ir Afrikoje, arkivyskupas Braz de Aviz sakė, jog statistiniai duomenys privalo būti labai rimtai nagrinėjami ir į juos atsižvelgiama, tačiau antra vertus jie atspindi ir tam tikrą dėsningumą, pasireiškiantį ir daugelyje kitų šiuolaikinio gyvenimo sričių – pašaukimų mažėjimas eina išvien su demografine krize, taip pat su dvasine krize, kuri dažniausiai ištinka augant materialinei gyvenimo kokybei. Formuojant jaunus vienuolius ir vienuoles visada turime atsiminti, - sakė arkivyskupas, - kad jų pašaukimo kelyje greta intelektinio lavinimo ir regulų laikymosi, visada pirmoje vietoje turi būti asmeninis atsivertimas. Vienuolis turi vis tobuliau savo gyvenimu atspindėti evangelines dorybes, tačiau dar labiau iš jo laukiama visiško pasitikėjimo Dievu pavyzdžio.

Pokalbyje paliesti ir kai kurie vienuoliškų bendruomenių materialinio aprūpinimo aspektai. Pasak arkivyskupo, dabartiniais laikais, ypač ten, kur vienuolių skaičiaus mažėjimas kelia finansinių problemų ir netgi bendruomenių išnykimo grėsmę, reikia daugiau solidarumo tarp skirtingų vienuolijų ir savitarpio paramos. Pavyzdžiui, būna atvejų, kad kuri nors bendruomenė turi banke didoką pinigų sumą ir laiko ją kaip atsargą, kad užtikrintų saugesnę senatvę savo nariams. Bet argi tai yra vienuolystės tikslas? Kodėl gi tais pinigai nepasidalinus su kita skurstančia bendruomene arba su kenčiančios Bažnyčios broliais?

Šiais laikai kartais kalbama apie vienuoliškųjų charizmų mirtį, apie jų neaktualumą kečiantis laikams. Pasak kongregacijos prefekto, tai viso labo tik ženklas, kad stokojama pasitikėjimo Dievu. Reikia daugiau pasitikėjimo, - sakė arkivyskupas Braz de Aviz ir priminė Marijonų vienuolijos atvejį, jai grėsusį išnykimo pavojų ir jos atnaujinimą. Vienuolija buvo jau beveik išnykusi, bet atsirado žmonių, kurių dėka ji vėl ėmė klestėti. Tai ir yra puikus patvirtinimas, kad charizmos neišsenka, kad Dievo Žodis nepraeina.

Vatikano radijas

Skaityti 1903 kartai