Galerija

Pal. Honorato Kozminskio šimtosios mirties metinės 2017 10 13

2017 m. spalio 13 d. įspūdingai išpuoštoje Kauno Šv. Vincento Pauliečio (Petrašiūnų) bažnyčioje nuo pat ryto vyko neįprastai gyvas judėjimas. Svečiai iš visos Lietuvos rinkosi į Palaimintojo Tėvo kapucino Honorato Kozminskio šimtųjų mirties metinių minėjimą. Juos sukvietė septynių Lietuvoje besidarbuojančių t. Honorato įkurtų vienuolijų seserys, kurių gausus būrys panoro kartu su savo ganytojais, kitų vienuolijų atstovais, parapijų klebonais, kunigais ir bendradarbiais pasauliečiais bei bičiuliais atšvęsti šį gražų Jubiliejų būtent Kapucinų aptarnaujamoje bažnyčioje.

Programa prasidėjo Rožinio malda, nes juk spalio mėnuo ir dar tryliktoji – Švč. Mergelės Marijos paskutinio apsireiškimo 1917 m. Fatimoje diena. Kadangi dalis t. Honorato įkurtų vienuolijų yra lenkiškos, darbuojasi tarp lenkakalbių, Rožinį seserys meldėsi (o vėliau per mišias ir giesmes giedojo) dviem kalbomis.

Po to Švč. Jėzaus Vardo kongregacijos sesuo Agnieszka Szymanska iš Lentvario visiems susirinkusiems bažnyčioje pristatė įspūdingą t. Honorato gyvenimo ir veiklos istoriją. Jis gimė 1829 m. spalio 16 d. Biala Podlaska vietovėje Rytinėje Lenkijoje, kuri tuo metu ir iki 1917 m. buvo carinės Rusijos imperijos dalis. Būdamas architektūros studentu Varšuvoje ir turėdamas vos septyniolika metų prarado tikėjimą, tapo visišku ateistu. Draugams tada pasakė: „Jei kada atsiversiu, spjaukite man į veidą!“ Netrukus neteisingai apkaltintas anticarine veikla jaunasis Kozminskis pateko į kalėjimą, o iš ten išėjo jau visai kitas žmogus. 1848 m. pasibeldė į kapucinų vienuolyno duris Liubartove, 1850 m. davė įžadus, o 1852 m. buvo įšventintas kunigu. Jis ypatingai išgarsėjo kaip „klausyklos“ apaštalas. 

Po 1863 m. sukilimo caro valdžiai uždraudus katalikiškų organizacijų veiklą, t. Honoratas, matydamas didelį poreikį, ėmėsi kurti slaptas „neabitines“ vienuolijas ir įkūrė iš viso 27 vyrų ir moterų kongregacijas, iš kurių šiuo metu dar tebeveikia 16. Tuo jis yra tikrai unikalus Katalikų Bažnyčios Palaimintasis, kurį į altorių garbę iškėlė Šventasis Jonas Paulius II 1988 m.

Šventąsias mišias šio neeilinio vienuolio garbei skirtoje šventėje aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, koncelebravo Panevėžio vyskupas ir Vienuolių reikalų komisijos prie Lietuvos vyskupų Konferencijos primininkas Linas Vodopjanovas, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, keturi broliai kapucinai ir dar apie dešimt kunigų iš įvairių Lietuvos vietų. Homiliją sakė brolis kapucinas Tomas Pilch. Jis ypatingai pabrėžė t. Honorato sugebėjimą bet kuriomis aplinkybėmis rasti išeitį iš sunkių situacijų, kad galėtų pagelbėti žmonėms, ieškantiems Dievo. Mišių pabaigoje visi dalyviai turėjo galimybę pagerbti Palaimintojo relikviją.

Po mišių šventė persikėlė į kapucinų vienuolyną, kur vyko agapė ir šiltas pabendravimas ne tik tarp įvairių vienuolijų brolių ir seserų, bet ir su įvairių parapijų atstovais, Vilniaus kunigų seminarijos klierikais, geradariais. Visi galėjo apžiūrėti stendus, kurie trumpai pristatė kiekvieną T. Honorato vienuoliją veikiančią Lietuvoje.

Tebūna pašlovintas Dievas savo šventuosiuose ir tepatraukia mus sekti jų pėdomis!

Ses. Asta Venskauskaitė iš t. Honorato 1874 m. įkurtos Seserų Švenčiausiosios Jėzaus Širdies tarnaičių Kongregacijos 

Į viršų