Kristaus paaukojimo iškilmės įvykis lyg ir aiškus – Marija ir Juozapas atneša kūdikį į šventyklą, kad paaukotų Dievui. Visgi širdyje kirba klausimas – kur tą įvykį atpažįstu savo istorijoje, ką jis man reiškia? Popiežius Jonas Paulius II šios iškilmės minėjimą paskelbė ir Pašvęstojo gyvenimo diena – diena tų, kurie įžadais save yra pašventę Dievui.
Vilkaviškio vyskupijoje šiemet Pašvęstojo gyvenimo diena buvo švenčiama Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo parapijoje. Po bendros maldos ses. Inga Lienytė SF su susirinkusiais pasidalijo savo įžvalgomis apie pašvęstojo gyvenimo radikalumą, pasirinkimą nebūti centru. Pirmiausia broliai ir seserys buvo pakviesti atsiminti savo amžinųjų įžadų šventę – dieną, kai atidavė Dievui savo gyvenimus. Taip pat buvo aptartas visada aktualus maldos ir veiklos santykis. Ses. Viktorija Plečkaitytė MVS susirinkusiųjų žvilgsnį nukreipė į tuos, kurių radikalų sekimą Kristumi įvardijo ir Bažnyčia – šventuosius, pirmiausia į palaimintąjį Jurgį Matulaitį. Jo liudijimas buvo toks autentiškas, kad paženklino visus, su kuriais susidurdavo, atnaujino merdinčią vienuoliją.
Švenčiausiojo Sakramento adoracija ir Šv. Mišios, kurioms vadovavo vyskupas J. Žemaitis MIC, buvo dėsninga šventės tąsa – susitikimas su Asmeniu, kuris yra centras ir gyvenimo tikslas. Šventė baigėsi agape ir bendruomenių prisistatymu.