2011 metų lapkričio 5 dieną, šeštadienį, Dievo Gailestingumo mieste, Vilniuje, įvyko Pašvęstojo gyvenimo kongresas tema „Gailestingojo Tėvo gailestingi vaikai“.
Kongresą seserys ir broliai vienuoliai, susirinkę iš visos Lietuvos, pradėjo bendra Gailestingumo vainikėlio malda Dievo Gailestingumo šventovėje. Dėkojant už Pašvęstąjį gyvenimą, prie Gailestingojo Jėzaus atvaizdo buvo švenčiama Eucharistija. Šv. Mišias koncelebravo Vilniaus arkivyskupas kardinolas A. J. Bačkis, Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius, SJ, Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, broliai vienuoliai kunigai.
Eucharistijos liturgijai vadovavo ir pamokslą sakė J. E. kardinolas A. J. Bačkis. Dėkodamas už pašvęstąjį gyvenimą, kuris yra Bažnyčios širdis, Vilniaus arkivyskupas priminė, kad kiekviena vienuolija yra Dievo malonės dovana Bažnyčiai. Šventoji Dvasia per vienuolijai suteiktą charizmą prašo leisti Jėzui šiandien būti gyvam ir matomam vienuolių gyvenime, t. y. visiškai pasitikėti Jėzumi ir Jam atsiduoti, kad Jis galėtų apreikšti pasauliui savo Gailestingumą. Kardinolas asmeninės maldos intencija paragino seseris ir brolius drauge su Jėzumi eiti ten, kur trūksta meilės, gerumo ir gailestingumo, palinkėjo tapti gyva Evangelija, kuri sužvarbusiai žmonijai apreikštų begalinį Viešpaties gailestingumą ir atvertų duris į gyvenimą viltyje.
Po Šv. Mišių ir adoracijos maldos kongreso dalyviai rinkosi į Vilniaus jėzuitų gimnazijos Didžiąją salę klausytis t. Jono Emanuelio Le Taillandier de Gabory CSJ vedamos konferencijos. Kokie turėtų būti Gailestingojo Tėvo gailestingi vaikai, kad gebėtų uždegti naujosios Evangelizacijos nešama žinia kiekvieną artimą? Tai idėja, jungianti visas konferencijos metu išsakytas mintis. T. Jonas Emanuelis teigė, kad naujasis Evangelizacijos kelias — Gailestingumas. Tas, kuris pasiryžta evangelizuoti, pirmiausia pats turi rasti kelią Gailestingume. Gailestingumas yra mylinti Jėzaus Širdis. Ji myli tą širdį, kuri stinga laimės. Kryžius apreiškia tiek Sūnaus, tiek Tėvo meilę. Tėvas duoda Sūnų iš savo Gailestingumo, kad šis vėl atvestų žmones pas Tėvą. Gailestingumas dovanotas todėl, kad pažintume meilę be ribų. Gailestingumą galėtume pavadinti Jėzaus Širdies Širdimi, kviečiančia gyventi Evangelijos radikalumu, kad būtume gyvi. Seserys ir broliai vienuoliai raginami gyventi taip, kad šiandieninis pasaulis matytų gyvenimą tų, kurie spinduliuoja uolumu. Sąlyga labai paprasta – sutikti išgyventi nuolatinį atsivertimą, būti Gailestingumo vaisiais, numirti sau, kad būtume dėl kitų. Jėzus išveda mus iš ketinimo daryti gera į aktyvų įsipareigojimą, kuris tampa regimas kituose, šalia esančiuose.
Konferencija baigta aktyvia refleksija darbo grupėse. Dalyviai kviesti atsakyti į tris klausimus: kaip galima gyventi Gailestingumo ugnimi savo bendruomenėse, kaip Gailestingumo ugnis galėtų būti perduodama už bendruomenės ribų ir kaip Gailestingumo žinią skelbti Lietuvos Bažnyčioje? Refleksijos įžvalgomis dalintasi forume. Seserys ir broliai drąsino vieni kitus nebijoti liudyti, kaip Dievas veikia jų gyvenimuose, gebėti pažadinti antgamtinio gyvenimo žavesį kituose, tiesiog būti arti žmonių ir dovanoti Dievo Gailestingumo patirtį.
Kongreso moderatorius Lietuvos vyrų vienuolijų vyresniųjų konferencijos pirmininkas kun. Vincentas Gintaras Tamošauskas OFM Cap sveikinimo žodį tarti pakvietė konferencijoje dalyvavusį Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininką Kauno arkivyskupą metropolitą S. Tamkevičių SJ. Kongreso dalyviams Arkivyskupas priminė paprastą tiesą: Dievo Gailestingumo reikalingas kiekvienas asmuo – tiek dvasininkas, tiek vienuolis, ir nubrėžė gaires kitiems, palaimintojo Jurgio Matulaičio metams: gyventi sveiku Evangeliniu radikalumu su jaunatvišku užsidegimu atnaujinant dvasinį gyvenimą.
Kongresas, kuriame dalyvavo 137 seserys ir broliai iš 26 bendruomenių, baigtas bendra dalyvių malda.
Nuotraukos - Galerijoje!
Ses. Lidija Edita Šicaitė, Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacija