"Kaip yra buvę Nojaus dienomi, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant. (...)
Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats" (Mt 24, 37.42)
Duok, visagali Dieve, savo tikintiesiems ryžto
teisiais darbais pasitikti ateinantį Kristų
ir, jo rankos vedamiems, pasiekti dangaus karalystę.
(I advento sekmadienio mišių Pradžios malda)
Meditacijos autorius kun. Krzysztof Wons SDS
I advento savaitės penktadienis
* Prisiartinsiu prie neregių, kurie šaukia eidami paskui Jėzų. Įsižiūrėsiu į juos. Įsiklausysiu į jų garsų, ištvermingą šaukimą: „Pasigailėk mūsų...“ .
* Pagalvosiu apie save. Įsiklausysiu į savo širdies būseną. Kokia yra didžiausia mano širdies liga? Kokie troškimai „šaukia“ manyje labiausiai? Ar prisijungsiu prie neregių ir pamėginsiu juos „peršaukti“ priešais Jėzų?
* Atkreipsiu dėmesį į neregių ištvermę ir ryžtingumą. Pamatysiu, kaip jie glaudžiasi su savo nelaime prie Jėzaus. Jie tiki, kad Jis gali juos pagydyti.
* Kokia yra mano seniausia širdies „priklausomybė“, su kuria nesusitvarkau? Kaip seniai nešioju ją savo širdyje? Kaip dažnai kalbu apie ją su Jėzumi? Kas manyje „ima viršų“: tikėjimas ar pasidavimas nevilčiai?
* Įsižiūrėsiu į Jėzaus gestą: Jis paliečia neregių akis ir sako: „Tebūnie jums, kaip tikite“. Pasiliksiu prie šio vaizdo ilgesnį laiką. Sotinsiuosi Jėzaus gydančia galia ir stebėsiuosi neregių tikėjimu.
* Stipriai prašysiu Jėzaus, kad paliestų manyje visas tas vietas, kuriose serga mano tikėjimas, kuriose esu gundomas pasiduoti ir maištauti prieš Jį.
* „Ir atsivėrė jiems akys“. Prisiartinsiu prie Jėzaus. Įsižiūrėsiu į Jo veidą ir prašysiu, kad atvertų mano akis visiems Jo gerumo gestams. Išsaugosiu širdyje maldą: „Atverk mano širdies akis tam, kad pajusčiau Tavo prisilietimą“.
