•  Gerasis Tėve, štai esu tavo akivaizdoje –

  žinau, kad tu visuomet su manimi.

  Šiandien vėl panardinu savo širdį į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

  jis kasdien dėl manęs aukojasi ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

  Tegul tavo Šventoji Dvasia padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

  jo misijos bendradarbiu.

  Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, darbus ir kentėjimus,

  visa, kas esu ir ką turiu.

  Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

  ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

  aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

  melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

  Kad Bažnyčia Kinijoje būtų ištikima Evangelijai

  ir augtų vienybėje.

Meditacijos autorius kun. Krzysztof Wons SDS

• V gavėnios savaitės pirmadienis

  Prašyti paprastos ir atviros širdies susitikimuose su Jėzumi

  Jn 8, 1-11

  *   Įsikarščiavę kaltintojai atvedė pas Jėzų nusidėjėlę. Atsistosiu vidury minios, kad galėčiau įsižiūrėti į išsigandusios ir susigėdusios moters veidą.

  *   Toliau kontempliuosiu jautrumo ir švelnumo kupiną Jėzaus veidą. Pagalvosiu, kad Jėzus tokiu pat veidu kasdien žvelgia į mane. Atsistosiu prieš Jį, kaip ta tylinti moteris iš Evangelijos pasakojimo.

  *   Į viešą moters kaltinimą Jėzus atsako tylėjimu. Pabandysiu pasinerti į Jėzaus tylą. Jis pažįsta kiekvieną širdį, taip pat ir mano. Stosiu prieš Jį tyloje su visu savo nuodėmingumu, kaip ši svetimautoja. Pagalvosiu, kad Jėzus žvelgia į mane ir pažįsta mane iki gelmių. Atkreipsiu dėmesį į manyje kylančius jausmus ir išsakysiu juos Jėzui.

  *   Kaltintojai negalėjo ištverti tyloje, todėl nesiliovė Jo kamantinėti. Tyla yra būtinai reikalinga, kad galėčiau pažinti ir išgirsti tiesą apie save. Ar ieškau tylos? Kaip dažnai stoju tyloje prieš Dievą? Ar nevengiu Jėzaus žvilgsnio?

  *   Kontempliuosiu Jėzų, kuris su atleidžiančia meile žvelgia į moterį. Tas žvilgsnis padėjo moteriai pamatyti ir pripažinti savo nuodėmes. Paprašysiu Jėzaus, kad mokytų mane Jo žvilgsniu žvelgti į save – tiesoje ir su meile.

  *   „Nė aš tavęs nepasmerksiu...“ Jėzus tuos žodžius taria asmeniškai man. Ar sugebu atleisti sau ir kitiems, taip kaip Jėzus man atleidžia? Ar nepasmerkiu savęs? Paprašysiu Jėzaus, kad mokytų mane priimti save tokį, koks esu.

  *   „Eik ir daugiau nebenusidėk“. Pavesiu Jam visą savo gyvenimą, savo dvasinį augimą ir savo kovą su nuodėmėmis. Širdyje kartosiu: „Jėzau, padėk man išlaikyti tyrą širdį!“