"Tyruose šaukiančiojo balsas:
taisykite Viešpačiui kelią, ištiesinkite jam takus!" (Lk 3, 4).
Visagali, gailestingasis Dieve,
duok mums tikros išminties ir stiprybės,
kad žemiški rūpesčiai nesukliudytų
pasitikti ateinantį tavo Sūnų ir gyventi su juo.
(II advento savaitės mišių Pradžios malda)
Meditacijos autorius kun. Krzysztof Wons SDS
II Advento sekmadienis (C)
* Stebėsiu nepaprastą Jono Krikštytojo, kuris su galia skelbia Išgelbėtojo atėjimą, asmenybę. Maldoje sutelksiu savo žvilgsnį, klausą ir vaizduotę, kad susitikčiau su Dievo „užsidegėliu“.
* Jonas Krikštytojas yra dykumos ir maldos žmogus. Jo gyvenimo būdas, o taip pat su įsitikinimu sakomi žodžiai, padaro taip, jog žmonės atpažįsta jame pranašą ir išpažįsta savo nuodėmes. Jis tampa autoritetu netgi tarp visuomenės ir religinio elito.
* Ką galiu pasakyti apie savo, kaip Kristaus mokinio, savybes? Ar galiu būti radikalus ir nepasiduodantis kompromisams tikėjimo reikaluose ir savojo pašaukimo įgyvendinime? Ar savo gyvenimo stiliuje ir tarnystėse nepasiduodu kompromisams?
* Atkreipsiu dėmesį, jog Jonas Krikštytojas sako labai sunkius ir nepopuliarius žodžius. Jis nesirūpina savo garbe ar kitų nuomone apie save. Jonas įvardina blogį tikruoju jo vardu ir ypatingai demaskuoja religinio gyvenimo paviršutiniškumą.
* Ilgiau sustosiu prie žodžių: „Štai kirvis jau prie medžio šaknų...“. Klausysiuosi tų žodžių, pasakytų man griežtu tonu. Kas yra pagrindinė mano nuodėmių šaknis? Kame labiausiai man reikalingas atsivertimas? Atvirai išsakysiu tai Jėzaus akivaizdoje.
* Šv. Jonas visa savo esybe rodo į ateinantį Išgelbėtoją. Jis neuždengia savimi Jėzaus, bet trokšta pažadinti žmonėse troškimą susitikti su Mesiju. Jis nuolat pabrėžia, kad Jėzus yra už jį galingesnis.
* Prašysiu Jono Krikštytojo, kad padėtų man tapti atkakliu ir radikaliu, sekant Jėzų. Kartosiu: „Jėzau, noriu būti Tau ištikimas, kaip Jonas Krikštytojas“.
Gerasis Tėve, štai esu tavo akivaizdoje –
žinau, kad tu visuomet su manimi.
Šiandien vėl panardinu savo širdį į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –
jis kasdien dėl manęs aukojasi ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.
Tegul tavo Šventoji Dvasia padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,
jo misijos bendradarbiu.
Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, darbus ir kentėjimus,
visa, kas esu ir ką turiu.
Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,
ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis
aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos
melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:
Stovime priešais Tave, Šventoji Dvasia,
susirinkę Tavo vardu.
Tik Tu viena mus veski,
tebūna mūsų širdys Tavo namai;
Parodyk mums kelią, kuriuo turėtume eiti,
ir pamokyk, kaip jį įveikti.
Esame silpni ir nuodėmingi;
neleisk mums skleisti netvarkos.
Neleisk, kad mus klaidingu keliu vestų neišmanymas
ar kad šališkumas turėtų įtakos mūsų veiksmams.
Leisk Tavyje rasti mūsų vienybę,
kad kartu galėtume keliauti į amžinąjį gyvenimą,
nenuklysdami nuo tiesos kelio,
nuo to, kas teisinga.
Viso to prašome Tavęs,
kuri veiki visada ir visur,
kartu su Tėvu ir Sūnumi
per amžių amžius.
Amen.
