Kai kuriems bekalbant apie šventyklą,
kad ji išpuošta gražiais akmenimis bei dovanomis, Jėzus prabilo:
"Ateis dienos, kai iš to, ką matote, neliks akmens ant akmens" (Lk 21, 5-6)
Viešpatie mūsų Dieve,
duok mums ištvermingo ir džiugaus pamaldumo,
nes nėra didesnės ir pastovesnės laimės,
kaip tarnauti visų gėrybių Kūrėjui.
(XXXIII eilinės savaitės mišių Pradžios malda)
Meditacijos autorius kun. Krzysztof Wons SDS
XXXIII eilinės savaitės šeštadienis
* Įsiklausysiu į sadukiejų ir Jėzaus pokalbį. Jie netiki iš numirusiųjų prisikėlimu. Susitikime su Jėzumi jie neieško tiesos. Nori tik „atversti“ Jėzų ir įrodyti, kad Jis klysta.
* Ar manyje negyvena „sadukiejų“ dvasia, kuri abejoja amžinuoju gyvenimu? Ar neiškeičiu savo tikėjimo laikysenos į nuolatinių diskusijų su Dievu laikyseną? Ar sugebu Juo pasitikėti, kai girdžiu apreikštas tiesas, kurių iki galo nesuprantu?
* Amžinojo gyvenimo džiaugsmo negalima išaiškinti remiantis tik žemiška patirtimi. Turiu remtis Jėzaus pažadais, o Jis sako man, kad amžinybės laimė ir džiaugsmas neįsivaizduojamai pralenkia žemiškąją laimę bei džiaugsmą. Ar Juo tikiu?
* Mano laimės bei džiaugsmo esmė yra tai, kad aš esu Dievo vaikas. Kuo giliau patiriu, išgyvenu, kas aš esu Dievo akyse, tuo labiau išgyvenu, patiriu laimę. Amžinybėje išgyvensiu tos laimės pilnatvę.
* Pabandysiu lėtai, giliai apsvarstęs, visa širdimi išpažinti Dievui: „Esu Tavo vaikas“, o paskui sau: „Esu Jo vaikas“. Kokius išgyvenimus sukelia manyje toks išpažinimas? Ar tai yra man artima, ar svetima?
* Mano amžinasis gyvenimas prasidėjo mano prasidėjimo momentu. Dievas yra gyvųjų, o ne mirusiųjų Dievas. Nuo manęs priklauso, ar aš būsiu Jam gyvas, ar kaip miręs. Prašysiu, kad Jis apsaugotų mane nuo viso to, kas veda į mirtį.
* Nuoširdžioje maldoje kreipsiuosi į Jėzų, kad žadintų manyje amžinojo gyvenimo su Dievu ilgesį. Savo maldoje šiandien sakysiu: „Dieve, tik Tu esi didžiausio mano ilgesio pasotinimas“.
