"Pasėlys geroje žemėje –
tasai, kuris girdi ir supranta žodį;
tas ir duoda derlių:
kas šimteriopą, kas šešiasdešimteriopą, o kas trisdešimteriopą" (Mt 13, 23)
Dieve, savo tiesa tu apšvieti klystančius,
kad jie grįžtų į tikrąjį kelią;
padėk tad Bažnyčios vaikams atmesti visa,
kas žemina krikščionio vardą,
ir laikytis to, kas jam pritinka.
(XV eilinės savaitės mišių Pradžios malda)
Meditacijos autorius kun. Krzysztof Wons SDS
Liepos 22 d.
* Prisijungsiu prie Marijos Magdalenos, kuri pabunda prieš aušrą ir pilna skausmo eina prie kapo. Nori patepti Jėzaus kūną. Pamatysiu jos ašaras, susimąstymą ir netikėtų siaubą, kuomet pamato, kad kapas yra tuščias.
* Stabtelsiu prie Magdalenos, išgirsiu jos verksmą, pažvelgsiu į jos užverktą veidą. Įsijausiu į jos silpnumą, į jos skausmą po Jėzaus netekties. Ji nesiliauja Jo ieškojusi.
* Ar atsimenu ypatingo Jėzaus ilgėjimosi akimirkas, kuomet Jo ieškojau maldoje, pokalbiuose su artimais asmenimis, knygose, rekolekcijose? Kaip tos akimirkos įtakojo mano dabartinį gyvenimą?
* „Moterie, ko verki? Ko ieškai?“ Pamąstysiu, jog šis klausimas yra užduodamas man asmeniškai. Sustosiu prie savo troškimų, svajonių, gyvenimiškų sumanymų, santykių. Ko verkčiau labiausiai? Ko iš tiesų ieškau?
* Įsiklausysiu į Magdalenos pokalbį su Jėzumi. „Susikūprinusi“ nuo savo kentėjimo ir liūdesio, neatpažįsta Jo. Ką galiu pasakyti apie savo dvasinę būseną? Kas man padeda, o kas trukdo artintis prie Jėzaus? Žvelgsiu į Magdaleną, kuomet išgirsta savo vardą: „Marija!“ Atkreipsiu dėmesį, kaip visiškai pasikeičia jos dvasinė būsena. Atpažįsta Jėzų. Prabunda joje nuostabus jausmų Jėzaus aytžvilgiu pasaulis.
* Įeisiu į asmeninį pokalbį su Jėzumi. Stipriai Jo prašysiu, kad leistų man patirti susitikimą su Juo, panašiai kaip Magdalenai. Kartosiu: „Trokštu su Tavimi žvelgti į Tėvą“.
