Gerasis Tėve, štai esu tavo akivaizdoje –
žinau, kad tu visuomet su manimi.
Šiandien vėl panardinu savo širdį į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –
jis kasdien dėl manęs aukojasi ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.
Tegul tavo Šventoji Dvasia padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,
jo misijos bendradarbiu.
Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, darbus ir kentėjimus,
visa, kas esu ir ką turiu.
Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,
ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis
aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos
melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:
Jėzus kvėpė į juos ir tarė:
"Imkite Šventąją Dvasią.
Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos,
o kam sulaikysite, - sulaikytos" (Jn 20, 22-23).
Dieve, šiandienės šventės veikme
tu kiekvienoje tautoje ir šalyje
pašventini visuotinę savo Bažnyčią;
paskleisk po visą pasaulį Šventosios Dvasios dovanas
ir pripildyk tikinčiųjų širdis tokio uolumo,
kokiu jas dieviškai dosniai apdovanojai
pačioje Evangelijos skelbimo pradžioje.
(Sekminių šventės mišių Pradžios malda)
Meditacijos autorius kun. Krzysztof Wons SDS
IX eilinės savaitės pirmadienis
* Jonas vienintelis iš evangelistų aprašo ypatingą Jėzaus susitikimą su Marija Golgotoje. Atsistosiu kartu su Sopulingąja Marija ir mylimuoju mokiniu po kryžiumi. Melsiu šventąjį Joną, kad išprašytų man šio įvykio kontempliacijos malonę.
* Jonas pirmiausia atkreipia mano dėmesį į Jėzaus žvilgsnį. Įsivaizduosiu Jo kruviną, iškankintą veidą ir Jo meilės kupiną, iki gelmių perveriantį žvilgsnį. Jis žvelgia į savo Motiną ir į mokinį. Taip pat žvelgia ir į mane. Savo žvilgsniu Jėzus apima visus be išimties.
* Kontempliuosiu Jėzaus žvilgsnį. Kiek kartų žvelgiu į Nukryžiuotąjį, tiek kartų galiu pasakyti, kad Jis žvelgia į mane. Esu Jo mylimasis mokinys. Jis nori, kad patikėčiau, jog Jis miršta už mane ir dėl manęs. Ar tuo tikiu?
* Nukryžiuotas Jėzus nuo kryžiaus kalba savo Motinai apie mane. Rodo į mane ir sako: „Štai tavo sūnus“. Nukryžiuotasis atiduoda už mane savo gyvybę ir man atiduoda savo Motiną. Jis galvoja apie mane iki galo.
* Kartu su Motina priglusiu prie Jėzaus kojų. Kontempliuosiu Jo meilę. Dėkosiu Jam už Mariją, nes Jos motiniškame žvilgsnyje visada galiu pajusti jautrumą ir meilę.
* Jėzus dūsta, jam trūksta oro, bet sukaupęs paskutines jėgas, Jis kreipiasi į mane. Atkreipia mano žvilgsnį į Mariją ir sako: „Štai tavo Motina“. Prisiartinsiu prie Marijos, prisiglausiu prie Jos sopulingos širdies ir Jėzaus akivaizdoje išpažinsiu: „Esi mano Motina“.
* Priimsiu Mariją į savo kasdienybę. Parodysiu jai vietas ir asmenis, kuriuos labiausiai myliu, ir tuos žmones, kurie man suteikia daugiausia skausmo. Kaip vaikas kartosiu: „Išmokyk mane mylėti Jėzų ir tuos, su kuriais gyvenu kasdienybėje“.
