"Kas pripažįsta mano įsakymus ir jų laikosi,
tas tikrai mane myli.
O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas,
ir aš jį mylėsiu, ir jam apsireikšiu" (Jn 14, 21).
Visagali Dieve, tegul džiaugsmas dėl Viešpaties prisikėlimo
pripildo mūsų gyvenimą,
kad ir savo darbais visuomet laikytumės to,
ką Velykomis minime.
(VI Velykų sekmadienio mišių Pradžios malda)
Meditacijos autorius kun. Krzysztof Wons SDS
VI Velykų savaitės penktadienis
* Bažnyčia kviečia mane, kad meditacijos pradžioje sugrįžčiau prie paskutinių vakarykštės Evangelijos žodžių. Jie įveda į sekančią Jėzaus kalbos dalį, kurioje Jis skelbia Gerąją Naujieną apie džiaugsmą.
* Jėzus, kalbėdamas apie džiaugsmą, nenutyli ir liūdesio patirties. Jis pateikia puikų palyginimą apie gimdančią motiną. Gimdymas yra susijęs su neramybe, skausmu, bet gimdymo vaisius yra džiaugsmas dėl naujos gyvybės.
* Liūdesys, skausmas yra neatsiejama žmonijos egzistavimo dalis. Išmintingai išgyventas jis gali vesti į naują gyvenimą. Kaip išgyvenu liūdesio momentus? Ar kalbuosi apie juos su Jėzumi? Ar atpažįstu dabartinį savo dvasios stovį? Ar neužspaudžiu jo savyje? Ar neužsidarau vienas savo skausme?
* Jėzus yra džiaugsmo šaltinis ir niekas Jo negali atimti iš manęs. Jis garantuoja man nesibaigiantį džiaugsmą. Jėzaus džiaugsmo pažadas visiškai išsipildys, kai Jis antrą kartą ateis pas mus. Ar tikiu Jo pažadu?
* Pažvelgsiu į savo džiaugsmo patirtis. Kur ir pas ką dažniausiai jo ieškau? Su kokiomis vertybėmis susieju savo gyvenimo viltis? Ar nesivaikau vien laikinų, išorinių pripažinimų? Kokie poreikiai vyrauja mano gyvenimo būde: dvasiniai ar materialiniai?
* „Tą dieną jūs mane nieko neklausinėsite“. Kada Jėzus ateis antrą kartą, suteiks man gyvenimo pilnatvę. Pamatysiu, kokios buvo svarbiausios gyvenimo vertybės, o kokios laikinos, paviršutiniškos ir netikros.
* Pabaigos maldą paversiu kontempliacija. Žvelgsiu į Jėzaus veidą, kartodamas: „Jėzau, tikiu, kad Tavojo džiaugsmo niekas iš manęs negali atimti“.
