Facebook Image

Skelbimai

 
 

Naujienos

 
 

Dienos paaukojimo malda

  •  Gerasis Tėve, štai esu tavo akivaizdoje –

    žinau, kad tu visuomet su manimi.

    Šiandien vėl panardinu savo širdį į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – 

    jis kasdien dėl manęs aukojasi ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.

    Tegul tavo Šventoji Dvasia padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,

    jo misijos bendradarbiu.

    Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, darbus ir kentėjimus,

    visa, kas esu ir ką turiu.

    Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,

    ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis

    aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos

    melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

    Kad šių laikų šeimas lydėtų meilė, pagarba ir patarimas.

XIII eilinio laiko savaitė

"Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją,
o kas praranda savo gyvybę dėl manęs – atras ją". (Mt 10, 39).

Jezus

Dieve, tu savo malone įsūnijai mus
ir liepei būti šviesos vaikais;
neleisk mums atkristi į klaidų sutemas,
bet padaryk mus spindinčiais tiesos švyturiais.

(XIII eilinės savaitės mišių Pradžios malda)

Meditacija pagal dienos Evangeliją

Meditacijos autorius kun. Krzysztof Wons SDS

  • XIII eilinės savaitės šeštadienis

    Prašyti dvasinio gyvenimo atsinaujinimo
    ir apsimarinimo dėl Jėzaus malonės

    Mt 9, 14-17

    *   Ne kartą esu klausęs: „Kodėl reikia pasninkauti“? Kaip vidujai reaguoju, kai girdžiu apie pasninko reikalingumą? Jėzus šiandien man išaiškina pasninkavimo reikšmę. Kartu su Jono mokiniais prisiartinsiu prie Jėzaus, kad girdėčiau Jo paaiškinimą.

    *   Pasninkas savo paaiškinimą randa ne tiek teisės kanonuose bei normose, kiek santykyje su Jėzaus asmeniu. Jo galutinė motyvacija yra meilė „jaunikiui“ – Mylimajam. Pamąstysiu apie savo motyvacijas pasninko atžvilgiu.

    *   Didžiausias „pasninkas“ yra Mylimojo nebuvimas. Kiek kartų Jį prarandu savo gyvenime, tiek kartų turiu pasninkauti. Turiu išmokti savyje numarinti tuos potraukius, poreikius, troškimus, kurie ardo mano santykį su Jėzumi.

    *   Paklausiu savęs, per kokią savo laikyseną, kuriuos poelgius, pasirinkimus savo gyvenime prarandu Mylimąjį. Ar noriu atsisakyti to, kas paima nuo manęs „jaunikį?“

    *   Jėzus pasako man palyginimą apie „lopą“ ir „vyną“, kad padėtų man atpažinti savo apsisprendimą ir laikyseną, susijusius su pasninkavimu. Jis įspėja mane dėl negalvojimo. Sąmoningumo trūkumas religinėse praktikose naikina dvasinį gyvenimą.

    *   „Senas drabužis“ ir „seni vynmaišiai“ – tai mano praktikų simboliai perimti ir išlaikyti iš Tradicijos, iš vyresniųjų. Turiu juos savyje neperstojamai atnaujinti, kad išlaikyčiau viena ir kita: tradiciją ir dvasinę jaunystę.

    *   Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi prisiminsiu žmones, kurie ištikimai perdavė man pasninko tradiciją ir kitas religines praktikas. Prašysiu Jo, kad nuolat manyje tai atnaujintų: „Atnaujink manyje Dvasios veikimą“.