Visa, ką Tėvas turi, yra ir mano, todėl aš pasakiau,
kad Tiesos Dvasia ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs (Jn 16, 15)
Dieve Tėve, atsiųsdamas į pasaulį savo Sūnų -
Tiesos Žodį ir Šventumo Dvasią,
tu atskleidei žmonėms giliausius savo būties slėpinius.
Leisk mums, šventojo tikėjimo išpažinėjams,
suvokti amžinosios Trejybės garbę
ir lenktis jos didingajai vienybei.
(Švč. Trejybės šventės mišių Pradžios malda)
Meditacijos autorius kun. Krzysztof Wons SDS
XI eilinės savaitės ketvirtadienis
* Jėzus parodo man tikros maldos kelią. Jis vienas geriausiai žino, kokios maldos iš mūsų laukia Jo Tėvas. Padėsiu savo galvą ant Jo krūtinės ir prašysiu: „Jėzau, išmokyk mane melstis“.
* Tai ypatingas momentas: Jėzus pradeda „maldos pamoką“, įspėdamas dėl perdėto uolumo. „Daugiažodžiavimas“ sutelkia žmogų į save ir tada nebegalima išgirsti Dievo. Malda be įsiklausymo gali mane užverti Dievo patirčiai.
* Peržvelgsiu savo asmeninę maldą. Ar įstengiu būti tyloje? Ar nebėgu nuo tylos? Kas labiausiai manyje „triukšmauja“, kai esu tyloje? Kokia būna mano malda rekolekcijų metu? Ar galiu užlaikyti visišką tylėjimą?
* Jėzus, būdamas vienybėje su Tėvu, moko mane maldos, kuria galėčiau kreiptis į Tėvą. Įsiklausysiu į Jėzaus žodžius taip, lyg juos girdėčiau pirmą kartą gyvenime.
* Lėtai ir įsijausdamas kartosiu Jėzaus žodžius. Sustosiu ties tais žodžiais, kurie bus sunkūs ir man nesuprantami. Klausiu Jėzaus paaiškinimo ir prašysiu, kad kartotų su manimi sunkiausiai man priimtinus sakinius.
* Keletą kartų kartosiu Jėzaus žodžius ir sustosiu ties tais, kurie mane sujaudina. Koks Tėvo paveikslas gimsta maldoje? Apie tai pakalbėsiu su Jėzumi.
* Sustosiu ties tais Jėzaus žodžiais, kuriuos jis pasako po „Tėve mūsų“ maldos. Pastebėsiu, kaip labai Jėzus nori atkreipti mano dėmesį į atleidimo reikalingumą. Kalba man apie tai, kas „daro įtaką“ Jo Tėvo širdžiai. Savo širdyje kartosiu maldą: „Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams“.
