"Kas vardan manęs priima tokį vaikelį,
tas priima mane, o kas priima mane, tas ne mane priima,
bet tą, kuris yra mane siuntęs" (Mk 9, 37).
Dieve, visų tavo įsakymų pagrindas ir viršūnė - tavęs ir artimo meilė!
Padėk mums laikytis tavo šventosios valios
ir pasiekti amžinąįj gyvenimą.
(XXV eilinės savaitės mišių Pradžios malda)
Meditacijos autorius kun. Krzysztof Wons SDS
XXV eilinės savaitės trečiadienis
* Įsivaizduosiu sceną, kurią aprašo Lukas. Atsistosiu tarp Dvylikos, kuriems Jėzus suteikia savo galią. Dauguma iš jų yra paprasti žmonės. Ar tikiu, kad Jėzus savo galią gali apreikšti ir mano gyvenime?
* Jėzus Dvylikai suteikia galią sutramdyti piktąsias dvasias ir gydymo malonę. Pasinaudodamas išrinktaisiais tarnais, Jėzus jau du tūkstančius metų veikia Bažnyčioje. Šlovinsiu Jį už kunigystę, už sakramentus, už Jo Žodį.
* Prisiminsiu įvykį iš savo gyvenimo, kai patyriau ypatingą Jėzaus veikimą: per Jo Žodį, sakramentus, per duotus man žmones. Už kokį išlaisvinimą ir išgydymą labiausiai norėčiau šiandien padėkoti?
* „Išsiuntė juos...“. Jėzus trokšta būti pasaulyje per tuos, kuriuos Jis siunčia. Ten, kur aš gyvenu, yra Jo pasaulis: mano šeimoje, bendruomenėje, darbe... Tai Jis man duoda „mano pasaulį“ ir siunčia mane ten.
* Jėzus atkreipia dėmesį į laisvės laikyseną. Ar trikdo mane kas nors, kas neleidžia man būti Jo liudytoju? Koks didžiausias jungas slegia mano gyvenimo liudijimą?
* Yra vietų, kur dėl Jėzaus nebūsiu priimtas. Ar esu patyręs atmetimą dėl Jėzaus? Ar nebuvau izoliuotas dėl savo gyvenimo liudijimo? Kaip tai priėmiau? Kaip tai išgyvenau?
* „Išėję jie traukė...“. Jėzus nori, kad išeičiau pas tuos, kurie Jo nepažįsta ir netiki Juo. Kur dabar labiausiai reikia mano liudijimo? Pavesiu Jėzui tuos žmones ir vietas, į kurias mane siunčia. Pavesiu Jam save: „Jėzau, būk mano jėga.“
