Gerasis Tėve, štai esu tavo akivaizdoje –
žinau, kad tu visuomet su manimi.
Šiandien vėl panardinu savo širdį į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –
jis kasdien dėl manęs aukojasi ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.
Tegul tavo Šventoji Dvasia padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,
jo misijos bendradarbiu.
Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, darbus ir kentėjimus,
visa, kas esu ir ką turiu.
Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,
ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis
aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos
melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:
"Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs,
nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą" (Mt 11, 29)
Dieve, savo Sūnaus nusižeminimu pakėlęs nupuolusį pasaulį,
duok savo tikintiesiems švento linksmumo;
tu išplėšei juos iš nuodėmės vergijos,
tad nuvesk ir į amžinąjį džiaugsmą.
(XIV eilinės savaitės mišių Pradžios malda)
Meditacijos autorius kun. Krzysztof Wons SDS
XIV eilinės savaitės sekmadienis (A)
* Įsižiūrėsiu į Jėzų, kuris kalbasi su savo Tėvu. Įsivaizduosiu Jo veidą, kontempliuojantį Tėvą. Atkreipsiu dėmesį, su kokiu nuoširdumu ir jautrumu Jėzus meldžiasi Tėvui.
* Ką galiu pasakyti apie savo ryšį su Dievu Tėvu? Kokie yra mano santykiai su Juo? Ar yra juose spontaniškumo bei jautrumo? Išsirinksiu karštą maldos aktą, kuriuo šiandien kreipsiuosi į Tėvą. Užtenka vieno ar kelių žodžių: „Tėve“, „Šlovinu Tave, Tėve“, „Tėve, myliu Tave“...
* Jėzus šlovina Tėvą už tai, kad Jis apreiškia dangaus paslaptis paprastiems žmonėms. Apsidžiaugsiu dėl to, kad Dievas Tėvas trokšta būti arti mano gyvenimo. Jis apreiškia savo meilę mano paprastoje kasdienybėje, gėrisi ja. Išpažinsiu Tėvui savo meilę ir paprašysiu Jo, kad suteiktų man paprastą ir vaikišką širdį.
* Klausysiuosi Jėzaus, kuris su jautrumu sako: „Ateikite pas mane visi...“. Kas šią akimirką labiausiai apsunkina mano gyvenimą ir padidina mano naštą? Prisiartinsiu prie Jo ir paprašysiu, kad apglėbtų mane tokį, koks esu, ir sustiprintų.
* Jėzus prašo manęs, kad paimčiau Jo jungą ir, kaip Jis, neščiau jį su romumu ir nuolankumu. Pabandysiu atsiminti įvairius „jungus“ iš savo praeities, kuriuose buvo išbandomas mano romumas ir nuolankumas. Kokios tada buvo mano reakcijos?
* Jėzus ragina mane mokytis iš Jo romumo ir nuolankumo. Tam man gali padėti paprasta maldos praktika: būti Jėzaus artume ir kontempliuoti Jo romią ir nuolankią širdį.
* Pabaigos maldoje kreipsiuosi į Mariją. Karštai Jos prašysiu, kad padėtų man priglusti prie Jėzaus širdies. Kreipsiuosi į Ją: „Marija, vesk mane į Jėzaus Širdį“.
