Gerasis Tėve, štai esu tavo akivaizdoje –
žinau, kad tu visuomet su manimi.
Šiandien vėl panardinu savo širdį į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –
jis kasdien dėl manęs aukojasi ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.
Tegul tavo Šventoji Dvasia padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,
jo misijos bendradarbiu.
Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, darbus ir kentėjimus,
visa, kas esu ir ką turiu.
Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,
ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis
aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos
melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:
"Aš esu gyvenimo duona!
Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks,
ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš" (Jn 6, 35).
Skubėk padėti, Viešpatie, savo žmonėms,
kurie didžiuojasi, būdami tavo tvariniai ir valdiniai.
Išklausyk jų maldas ir būk visada palankus:
atnaujink ir sustiprink, kas juose vertingiausia.
(XVIII eilinės savaitės mišių Pradžios malda)
Meditacijos autorius kun. Krzysztof Wons SDS
XVIII eilinės savaitės ketvirtadienis
* Prisijungsiu prie Jėzaus mokinių, kurie kelyje kalbasi su Jėzumi. Išgirsiu Jėzaus klausimą: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“ Atkreipsiu dėmesį į savo gyvenamąją aplinką. Kaip Jėzus yra priimamas mano artimųjų ir pažįstamų tarpe?
* Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi papasakosiu su rūpesčiu apie tuos, kurie yra man artimi, bet Juo netiki. Prašysiu Jėzaus išminties ir meilės, kad galėčiau jiems padėti pažinti ir pamilti Jėzų
* Įsivaizduosiu Jėzų ateinantį pas mane. Jis žvelgia į mano akis ir klausia: „O kuo tu mane laikai? Kas aš tau esu?“ Ilgiau sustosiu ties tais Jėzaus klausimais. Prašysiu, kad jie perimtų mano širdį ir protą.
* Sugrįšiu į svarbiausius savo gyvenimo momentus, kurie turėjo stiprią įtaką mano Jėzaus įvaizdžio formavimuisi. Kokį Jėzaus paveikslą savyje nešioju šiandien? Kas Jis yra man?
* Ne kūnas ir kraujas tau tai apreiškė...“. Įsisąmoninsiu, kad panašiai kaip Petras esu iš tikrųjų palaimintas: pažįstu Jėzų, tikiu į Jį, žinau Jo Žodį, priimu Jį Eucharistijoje. Dėkosiu Dievui Tėvui už tikėjimo dovaną ir tuos, kurie man yra tikėjime atrama.
* Atkreipsiu dėmesį į Petrą, kuris jaučia pasipriešinimą ir prieštarauja, kai Jėzus pasako apie savo kančią ir atmetimą. Paklausiu apie savo pasipriešinimus ir baimes sekant Jėzų. Ko labiausiai bijausi, nuo ko bėgu? Apie tai pasakysiu Jėzui.
* Jautrioje maldoje prašysiu Jėzaus, kad padėtų man priglusti prie Jo, nepriklausomai nuo gyvenimo situacijų. Savo širdyje kartosiu: „Jėzau, išmokyk mane galvoti apie tai, kas dieviška, o ne apie tai, kas žmogiška“.
