Gerasis Tėve, štai esu tavo akivaizdoje –
žinau, kad tu visuomet su manimi.
Šiandien vėl panardinu savo širdį į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –
jis kasdien dėl manęs aukojasi ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.
Tegul tavo Šventoji Dvasia padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,
jo misijos bendradarbiu.
Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, darbus ir kentėjimus,
visa, kas esu ir ką turiu.
Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,
ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis
aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos
melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:
"Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi.
Klausykite jo!" (Mt 17, 5)
Dieve, tavo vienatiniam Sūnui garbingai atsimainant,
tu sentėvių apsireiškimu patvirtinai tikėjimo paslaptis ir parodei,
kokia garbė laukia mūsų, tavo vaikų.
Padėk mums visada klausyti tavo mylimojo Sūnaus balso
ir tapti jo garbės dalininkais.
(Viešpaties atsimainymo iškilmės mišių Pradžios malda)
Meditacijos autorius kun. Krzysztof Wons SDS
XVIII eilinės savaitės šeštadienis
* Atsistosiu minioje prie Jėzaus. Vaizduotės akimis pamatysiu žmogų, kuris braunasi per minią ir puola ant kelių prieš Jėzų. Išgirsiu jo maldaujantį balsą: „Viešpatie, pasigailėk...“. Jis suprato, kad tik Jėzus gali jam padėti.
* Pabandysiu susitapatinti su to žmogaus išgyvenimais. Kokia yra dabar mano didžiausia vidinė kančia? Prisiartinsiu prie Jėzaus, pulsiu ant kelių ir pasakysiu Jam apie tai. Kartosiu: „Pasigailėk manęs“.
* „Atveskite jį pas mane“. Jėzus nori, kad pas Jį atvesčiau savo artimuosius: kūniškai ir dvasiškai sergančius, kenčiančius, nusivylusius. Įsisąmoninsiu, kad jie taip pat priklauso Jam. Galiu juos kasdieną atnešti prie Jėzaus, kaip tas tėvas savo sūnų.
* Žvelgsiu į Jėzų ir stebėsiu, kaip Jis su dieviška galia išvaro piktąją dvasią iš ligonio. Ligonis atgauna sveikatą. Pasakysiu Jėzui apie savo įtampas, sunkias dvasines būsenas, kurios įmeta mane į „vandenį ir į ugnį“. Prašysiu Jo, kad sugrąžintų man ramybės dvasią.
* Prisiartinsiu prie Jėzaus ir prašysiu, kad pasakytų, ko labiausiai trūksta mano tikėjimui, kas jį silpnina ir daro mažą.
* Jėzus palieka man pažadą, kad jeigu Juo tikėsiu, tai viskas bus man įmanoma. Mano tikėjimas bus patikrintas bėgant laikui. Jis yra kaip garstyčios grūdas, kuris slepia savyje turtus ir gyvybės jėgą. Ką galiu šiandien pasakyti apie savo tikėjimo vaisius?
* Atsistosiu prieš Jėzų su sunkiausiais savo gyvenimo reikalais. Iš eilės juos išvardinsiu, atiduosiu jam ir kiekvieną kartą kartosiu: „Tikiu, kad Tu viską gali“.
