"Eik parduok visa, ką turi, ir išdalyk vargšams;
taip įsigysi lobį danguje.
Tada ateik ir sek paskui mane" (Mk 10, 21)
Tavo malonė, Viešpatie,
tegul visur mus veda ir lydi,
ir skatina be paliovos gera daryti.
(XXVIII eilinės savaitės mišių Pradžios malda)
Meditacijos autorius kun. Krzysztof Wons SDS
XXVIII eilinės savaitės antradienis
* Jėzus, pakviestas pietų, įeina į fariziejaus namus ir sėdasi prie stalo. Jis gerai suvokia, kad apleido išorinį apsiplovimo ritualą, kurio ypatingai laikosi fariziejai.
* Kontempliuosiu Jėzų, kuris viduje yra laisvas ir švarus, nebijo kaip bus įvertintas kitų. Jis yra laisvas nuo žmonių nuomonių ir nusistebėjimų, kuriuos išreiškia fariziejai.
* Sąmoningas suvokimas savo vidinio švarumo ir visiško priklausomumo Jėzui daro mane laisvą nuo žmonių baimės ir aplinkinių nuomonių. Ką galiu pasakyti apie vidinį savo teisumo pajautimą?
* Jėzus atvirai smerkia dvilypį fariziejų gyvenimą: rūpinimąsi išoriniu nepriekaištingumu ir akių užmerkimą prieš savąjį vidų, kuriame gimsta nuodėmės purvas.
* Kokius jausmus žadina manyje griežti Jėzaus žodžiai? Ar mano sąžinė neprimena man fariziejaus laikysenos? Ar savo gyvenime neužsidedu kaukių tam, kad paslėpčiau tikrąjį savo veidą?
* Kūrėjas suformavo taip pat ir mano vidų. Mano nepakartojami išorinio grožio bruožai primena man apie nepakartojamus mano vidaus bruožus. Šlovinsiu Kūrėją už mano vidinio pasaulio dovaną: jausmus, troškimus, mintis, laisvę, meilę.
* Įsisąmoninsiu, kad Kūrėjas ir toliau nori formuoti mano vidų ir daryti jį gražų. Ar įsileidžiu Jį į savo širdies gelmes? Kreipsiuosi į Kūrėją su atsidavimo malda: „Į Tavo rankas atiduodu savo vidų“.
