Kai kuriems bekalbant apie šventyklą,
kad ji išpuošta gražiais akmenimis bei dovanomis, Jėzus prabilo:
"Ateis dienos, kai iš to, ką matote, neliks akmens ant akmens" (Lk 21, 5-6)
Viešpatie mūsų Dieve,
duok mums ištvermingo ir džiugaus pamaldumo,
nes nėra didesnės ir pastovesnės laimės,
kaip tarnauti visų gėrybių Kūrėjui.
(XXXIII eilinės savaitės mišių Pradžios malda)
Meditacijos autorius kun. Krzysztof Wons SDS
Lapkričio 21 d.
* Įsiliesiu į žmonių minią, kuri spaudžiasi prie Jėzaus tam, kad Jo klausytųsi. Atkreipsiu dėmesį į Mariją, kuri kartu su giminaičiais stovi minios užnugaryje. Ji nori susitikti su savo Sūnumi. Stebėsiuosi jos romumu ir subtilumu.
* Prisiartinsiu prie Marijos, kad kalbėčiausi su ja apie Jėzų, apie jos ilgesį. Jėzus buvo su ja trisdešimt metų. Nuo akimirkos, kai Jis apleido namus, ji santūriai Jį lydi. Ji yra artimiausias Jėzui asmuo žemėje.
* Kartu su Marija įsižiūrėsiu į Jėzų. Jis sužino, kad Motina Jo laukia ir nori su juo pasikalbėti. Kokie jausmai bunda manyje, kai klausau Jėzaus žodžių apie Motiną ir brolius? Ką norėčiau Jam pasakyti?
* Jėzus paaiškina, kas apsprendžia giliausią santykį su Juo – tai Dievo valios vykdymas. Niekas Jam nėra labiau artimas nei tas, kuris pirmiau visko myli Tėvą ir Jo valią.
* Jėzus pasako tuos žodžius dalyvaujant Marijai. Ji yra Jam artimiausias ir brangiausias asmuo ne vien dėl kraujo ryšių, bet ir dėl gilių dvasinių ryšių. Jis duoda man kaip pavyzdį Motiną, kuri visa savo širdimi prigludo prie Jo Tėvo valios.
* Prisiminsiu situacijas ir gyvenimo įvykius, kuriuose pajutau aiškų kvietimą priimti Dievo iššūkius. Kokie tai buvo iššūkiai? Kaip į juos atsiliepiau? Ar yra tokių iššūkių, nuo kurių bėgu?
* Prisiartinsiu prie Jėzaus, kad kalbėčiausi su Juo apie tai, ką aiškiai atpažįstu kaip Dievo valią, tačiau nepajėgiu priimti savo gyvenime. Patikėsiu Jam visus sunkiausius pasirinkimus. Kartosiu maldą: „Jėzau, apsaugok mane nuo blogų pasirinkimų“.
