Gerasis Tėve, štai esu tavo akivaizdoje –
žinau, kad tu visuomet su manimi.
Šiandien vėl panardinu savo širdį į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –
jis kasdien dėl manęs aukojasi ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.
Tegul tavo Šventoji Dvasia padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,
jo misijos bendradarbiu.
Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, darbus ir kentėjimus,
visa, kas esu ir ką turiu.
Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,
ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis
aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos
melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:
"Vaike, eiki ir padirbėk šiandien vynuogyne".
Šis atsakė: "Nenoriu", bet vėliau apsigalvojo ir nuėjo dirbti (Mt 21, 28-29).
Dieve, tu savo visagalybę labiausiai parodai,
pasigailėdamas ir atleisdamas;
siųsk tad mums nepaliaujamą malonių lietų,
kad skubėtume prie tavo pažadų
ir taptume dangaus turtų dalininkais.
(XXVI eilinės savaitės mišių Pradžios malda)
Meditacijos autorius kun. Krzysztof Wons SDS
XXVI eilinės savaitės trečiadienis
* Prisijungsiu prie mokinių, kurie eina keliu kartu su Jėzumi. Neseniai jie išgyveno skausmingą situaciją. Kai atėjo į samariečių miestelį, kad paruoštų Jėzui vietą, buvo nepriimti. Tada mokiniai nesuvaldė savo pykčio.
* Sekdami Kristų visada susidursime su atmetimu. Jėzui reikia mano ištikimybės. Pažvelgsiu, koks iki šiol buvo mano gyvenimo ir pašaukimo kelias. Ką galiu pasakyti apie savo ištikimybę jame?
* Lukas pateikia man tris įvykius, per kuriuos Jėzus patikrina savo mokinių ištikimybę. Sustosiu ties jais. Apmąstydamas juos, stebėsiu į savo širdies reakciją.
* „Aš seksiu paskui tave, kur tik tu eitum!“ Ar išgyvenau savo gyvenime apsisprendimą, kuriame radikaliai atidaviau savo gyvenimą Jėzui? Kada tai buvo? Kokiais žodžiais tada tai išreiškiau?
* Jėzus trokšta, kad aš pasirinkčiau Jo kelią. Jis nori būti mano vienintelis ramstis. Ar savo gyvenime neieškau „urvų“ ir „lizdų“, kurie silpnina mano santykį su Jėzumi? Ar esu laisvas nuo netvarkingų prisirišimų?
* „Sek paskui mane“. Prisiminsiu tą dieną, situaciją, kurioje patyriau Jėzaus kvietimą. Kaip į jį atsiliepiau? Ar neatidėliojau apsisprendimų, kurių iš manęs laukė Jėzus? Kas labiausiai vėlina mano gyvenimiškus apsisprendimus?
* „Aš seksiu paskui tave, Viešpatie, bet...“. Ilgiau sustosiu ties savo troškimu tarnauti Jėzui. Pasakysiu apie tai Jam. Ar iki galo jį vykdau? Ar nesustoju tik ties gerais norais? Į ką dažniausiai žvalgausi atgal?
* Su karštu troškimu visą dieną kartosiu: „Jėzau, uždek manyje pirmutinį uolumą“.
