Gerasis Tėve, štai esu tavo akivaizdoje –
žinau, kad tu visuomet su manimi.
Šiandien vėl panardinu savo širdį į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –
jis kasdien dėl manęs aukojasi ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.
Tegul tavo Šventoji Dvasia padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,
jo misijos bendradarbiu.
Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, darbus ir kentėjimus,
visa, kas esu ir ką turiu.
Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,
ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis
aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos
melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:
"Žiūrėkite, budėkite, nes nežinote, kada ateis tas laikas!" (Mk 13, 33)
Duok, visagali Dieve, savo tikintiesiems ryžto
teisiais darbais pasitikti ateinantį Kristų
ir, jo rankos vedamiems, pasiekti dangaus karalystę.
(I advento savaitės mišių Pradžios malda)
Meditacijos autorius kun. Krzysztof Wons SDS
Lapkričio 30 d.
* Atkreipsiu dėmesį į mokinių pašaukimo kontekstą. Pirmieji žodžiai, kuriais Jėzus kreipiasi į žmones savo misijos pradžioje skamba: „Atsiverskite...“. Pašaukimo patirtis yra glaudžiai susijusi su atsivertimo patirtimi. Norint išgirsti ir priimti Jėzų, reikia širdies atsivertimo: nukreipti savo troškimus link Kristaus troškimų.
* Širdis, kurioje dominuoja manojo Aš troškimai, nebus pajėgi priimti Jėzaus. Ką galiu pasakyti apie savo širdies troškimus šiuo momentu? Kokie troškimai dominuoja? Kurių troškimų turiu atsisakyti, kad galėčiau priimti Jėzų?
* Žvelgsiu į Jėzų, kuris eina Galilėjos ežero pakrante. Jis prisiartina prie žvejų ir sako: „Eikite paskui mane“. Atkreipsiu dėmesį į Petro, Andriejaus, Jokūbo ir Jono reakciją. Įsivaizduosiu jų sumišimą, nustebimą... Atsiminsiu momentus, kai aiškiai patyriau, kad Jėzus kviečia mane sekti Juo – gyventi pagal jo įsakymus. Kokios buvo pirmosios mano širdies reakcijos ir ką tada dariau?
* Įdėmiai stebėsiu mokinių apsisprendimo momentą: kaip palieka savo pamėgtus tinklus, valtį ir mylimą tėvą. Atkreipsiu dėmesį į evangelisto pasakojimą, kuriame du kartus pakartojami žodžiai: „Tučtuojau palikę... nuėjo su Juo“.
* Dar kartą pabandysiu išgyventi savo gyvenimo pašaukimo atpažinimo momentą. Kada ir kur tai buvo? Ką tada dariau? Ką išgyvenau savo pašaukimo atskleidimo akimirką? Ar galiu šiandien pasakyti, kad dėl pašaukimo brangumo (buvimo krikščioniu, šeimos, kunigystės, vienuolinio gyvenimo) ir toliau pajėgiu tučtuojau visa kita palikti?
* Į savo maldą pakviesiu šventąjį Andriejų ir kartu su juo prašysiu Jėzaus, kad apsispręsčiau ir neabejodamas rinkčiausi sekti Juo.
