"Eik ir tu taip daryk!" (Lk 10, 37)
Dieve, savo tiesa tu apšvieti klystančius,
kad jie grįžtų į tikrąjį kelią;
padėk tad Bažnyčios vaikams atmesti visa,
kas žemina krikščionio vardą,
ir laikytis to, kas jam pritinka.
(XV eilinės savaitės mišių Pradžios malda)
Meditacijos autorius kun. Krzysztof Wons SDS
XV eilinės savaitės ketvirtadienis
* Pažadinsiu savyje gilų troškimą išgyventi šią meditaciją labai artimame ryšyje su Jėzumi. Prašysiu Šventosios Dvasios, kad padėtų man priglusti prie Jėzaus širdies ir kiekvieno žodžio, kuris man prakalba.
* „Ateikite pas mane visi...“. Įsivaizduosiu save didelėje žmonių minioje, besiveržiančioje prie Jėzaus. Išvysiu Jo žvilgsnį, kuris atranda kiekvieną iš eilės. Taip pat laukiančiai Jis pažvelgia į mane.
* Paklausiu apie savo santykį su Jėzumi. Ar jaučiuosi Jo laukiamas, priimamas, mylimas? Kas mane priartina prie Jo, o kas atitolina? Kas labiausiai man užkerta kelią artinantis prie Jo?
* „Imkite ant savo pečių mano jungą...“. Paprašysiu Jėzaus, kad vestų mane į mano gyvenimo situacijas, kuriose man yra sunkiausia. Klausiu Jo: „Kas yra tas didžiausias jungas, nuo kurio turiu nebėgti?“ Ar noriu jį paimti ant savęs?
* Patikėsiu Jėzui sunkiausias savo gyvenimo patirtis, kurios mane prislegia ir atima džiaugsmą bei širdies ramybę. Priglusiu prie Jo ir karštai prašysiu, kad Jis būtų nusiraminimas mano širdžiai.
* Jėzus pažada man, kad jeigu atiduosiu Jam savo gyvenimo sunkumus bei naštas, jungas taps švelnus, o našta lengva. Ar tikiu tuo? Atsiminsiu tuos gyvenimo momentus, kuriuose Jėzaus pažadas pasitvirtino mano akyse. Kokios tai buvo situacijos?
* Prieisiu kiek galima arčiau Jėzaus, kad apkabintų mane ir leistų priglusti prie Jo su savaisiais vargais. Pakviesiu Jį į savo gyvenimą. Šiandien nešiosiu širdyje maldą: „Jėzau, Tu esi mano tvirtybė ir mano nusiraminimas“.
