Gerasis Tėve, štai esu tavo akivaizdoje –
žinau, kad tu visuomet su manimi.
Šiandien vėl panardinu savo širdį į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –
jis kasdien dėl manęs aukojasi ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.
Tegul tavo Šventoji Dvasia padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,
jo misijos bendradarbiu.
Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, darbus ir kentėjimus,
visa, kas esu ir ką turiu.
Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,
ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis
aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos
melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:
"Liepęs miniai susėsti ant žolės,
jis paėmė penkis kepaliukus ir dvi žuvis,
pažvelgė į dangų, sukalbėjo palaiminimą,
laužė ir davė mokiniams, o tie dalijo žmonėms.
Visi valgė ir pasisotino" (Mt 14, 19-20).
Skubėk padėti, Viešpatie, savo žmonėms,
kurie didžiuojasi, būdami tavo tvariniai ir valdiniai.
Išklausyk jų maldas ir būk visada palankus:
atnaujink ir sustiprink, kas juose vertingiausia.
(XVIII eilinės savaitės mišių Pradžios malda)
Meditacijos autorius kun. Krzysztof Wons SDS
XVIII eilinės savaitės pirmadienis
* Po duonos padauginimo Jėzus liepė mokiniams persikelti į kitą krantą, o pats pasitraukė nuošaliai į kalną melstis. Jis nenori pripažinimo, nes visame, ką daro, ieško Tėvo garbės. Dabar taip pat pasitraukia į šoną.
* Kontempliuosiu tylų ir nuolankų, visiškai atsidavusį Tėvui Jėzų. Ar savo apaštališkoje veikloje sugebu pasitraukti į šoną? Ar ieškau visų pirma Dievo garbės? Ar neužstoju Jo savimi?
* Kartu su Jėzumi lipsiu į kalną melstis. Žvelgsiu į Jo besimeldžiantį veidą, klausysiuosi Jo pokalbio su Tėvu. Jėzus kasdien žvelgia į Tėvą ir meldžiasi už mane. Ar tikiu į Jėzų, kuris paveda mane Tėvui?
* Atkreipsiu dėmesį į mokinius, kurie kovoja su bangomis, kad pasiektų kitą ežero krantą. Įsijausiu į jų nuovargį. Jie neatpažįsta pas juos ateinančio Jėzaus. Ar nuovargis, kylantis iš aktyvaus gyvenimo būdo, neužstoja man Jėzaus?
* Įsijausiu į Petro, einančio vandeniu pas Jėzų, išgyvenimus. Pabandysiu kartu su juo patirti skendimo momentą. Kiek kartų gyvenime pradedu skęsti, tiek kartų Jėzus mane gelbėja, jeigu tik atsiveriu Jo pagalbai.
* Prisiminsiu tuos momentus, kuriuose atrodė, kad niekas negali man padėti. Ar atsimenu momentą, kai ypatingu būdu sunkioje situacijoje pajutau gelbstinčią Jėzaus ranką? Pašlovinsiu Jį už tuos momentus. Prašysiu gilaus Jo buvimo pajutimo kritinėse situacijose.
* Sąmoningai prisiartinsiu prie Jėzaus su visu savo silpnumu, kad paliesčiau Jo „apsiausto apvadą“. Su tikėjimu kartosiu: „Gelbėk mane skęstantį“.
>
