Dešimt raupsuotų vyrų sustojo atstu ir garsiai šaukė:
"Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!" (Lk 17, 12-13)
Tavo malonė, Viešpatie,
tegul visur mus veda ir lydi,
ir skatina be paliovos gera daryti.
(XXVIII eilinės savaitės mišių Pradžios malda)
Meditacijos autorius kun. Krzysztof Wons SDS
Spalio 18 d.
* Jėzus išsiunčia mokinius visur ten, kur „pats ketino vykti“. Ar jaučiuosi Jėzaus mokiniu savo aplinkoje (šeimoje, bendruomenėje, darbe…)? Kaip giliai manyje yra įsitikinimas, kad ten, kur gyvenu ir dirbu, esu Jėzaus „pasiųstas“?
* „Nesineškite piniginės nei krepšio…“. Kas labiausiai man trukdo būti Jėzaus liudytoju? Pabandysiu išsakyti Jėzui priežastis ar aplinkybes, dėl kurių liaujuosi būti ištikimas ir paklusnus Jėzaus misijai: asmenys, daiktai, kiti motyvai (tingėjimas, gėda, baimė, kitų nuomonė, karjera…).
* Jėzus siunčia mane, tam kad skleisčiau ramybę tarp žmonių. Ar savo namuose, bendruomenėje pajėgiu skleisti ramybės atmosferą?
* Padėkosiu Jėzui už visas savo charakterio savybes – gestus, žodžius – per kuriuos gimsta vienybės, gerumo ir ramybės atmosfera tarp artimųjų. Kokios tai savybės?
* Paprašysiu Jėzaus, kad man padėtų atskleisti ir atpažinti tas manyje esančias silpnybes, trūkumus bei poelgius, kurie dažniausiai tampa kivirčų ir nesusipratimų priežastimi, kuriais žeidžiu artimuosius. Nuoširdžiai juos išsakysiu Jėzui.
* Tiek galėsiu padėti kitiems atrasti dvasinę sveikatą, vidinę ramybę, kiek pats patirsiu savosios širdies ramybę. Kokia yra dabartinė mano širdies būsena? Pakviesiu Jėzų į savo gyvenimą, kad išgydytų mano neramybės ir dvasinės netvarkos priežastis. Kartosiu: „Jėzau, sugrąžink man širdies ramybę“.
