"Visi aukojo iš to, kas jiems atlieka,
o ji iš savo neturto įmetė visa, ką turėjo, visus savo išteklius" (Mk 12, 44)
Visagali gailestingasis Dieve,
teikis pašalinti kliūtis iš mūsų išganymo kelio,
kad galėtume visas kūno ir sielos jėgas
laisvai atiduoti tavo tarnybai.
(XXXII eilinės savaitės mišių Pradžios malda)
Meditacijos autorius kun. Krzysztof Wons SDS
XXXII eilinės savaitės antradienis
* Prisėsiu šalia savo Mokytojo tam, kad įsiklausyčiau į Jo pamokymus. Jis nori man parodyti tikruosius Jėzaus mokinio bruožus. Ilgiau stabtelsiu prie kiekvieno nurodymo, kurį man duoda.
* Labiau už viską Jis trokšta būti mano Viešpats. Vis dėlto nenori, kad tas santykis būtų grindžiamas baime, bet tik mylinčiu nuolankumu. Jėzus trokšta viešpatauti visame mano gyvenime: mano mintyse, širdyje, mano laisvėje.
* Ar esu pasiruošęs su meile atsiduoti tokiam Jėzaus viešpatavimui? Ar tarnavimas Jėzui mane patenkina? Ar mano santykiuose su Jėzumi atsiranda baimė? Jei taip, tai dėl ko? Patikėsiu save Jėzui.
* Jėzus laukia, kad tarnaudamas jam nesižvalgyčiau į savo nuovargį, į savo laiką, savus poreikius. Ar atsimenu tokias situacijas, kuriose pasišvenčiau Jėzui net iki savo poreikių atsisakymo? Prisiminsiu jas Jėzaus akivaizdoje.
* Jėzus tikisi mano pasiaukojimo, paženklinto net savo gerovės bei troškimų atsisakymu. Ar esu pasirengęs tokiam atsidavimui? Kokio dalyko atsižadėjimas sukelia manyje didžiausią pasipriešinimą? Atiduosiu savo priešinimąsi Jėzui.
* Jėzaus tarnyboje neturiu tikėtis atlyginimo, tiktai dėkingumo. Jėzus nori mane apsaugoti nuo poreikio laukti atlyginimo. Jis pats yra mano didžiausias apdovanojimas. Tarnavimas, pilnas laisvės ir meilės, gimdo nepelnytą laimę.
* Jėzus palieka man žodžius, kuriuos galiu kartoti kasdienėje tarnyboje: „Esu nenaudingas tarnas, atlikau tai, ką turėjau atlikti“.
