Gerasis Tėve, štai esu tavo akivaizdoje –
žinau, kad tu visuomet su manimi.
Šiandien vėl panardinu savo širdį į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –
jis kasdien dėl manęs aukojasi ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.
Tegul tavo Šventoji Dvasia padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,
jo misijos bendradarbiu.
Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, darbus ir kentėjimus,
visa, kas esu ir ką turiu.
Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,
ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis
aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos
melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:
"O aš jums sakau: mylėkite savo priešus
ir melskitės už savo persekiotojus,
kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai" (Mt 5, 44-45a)
Padaryk, visagali Dieve,
kad visada gyventume tauriomis mintimis,
kad kalbėtume ir darytume, kas tau patinka.
(VII eilinės savaitės mišių Pradžios malda)
Meditacijos autorius kun. Krzysztof Wons SDS
VII eilinės savaitės pirmadienis
* Įeisiu į žmonių minią, kuri kalbasi su Jėzaus mokiniais. Jų tarpe auga pasimetimas ir neramybė: mokiniai negali išvaryti piktosios dvasios iš kenčiančio berniuko. Visi jaučiasi pasimetę ir bejėgiai.
* Prisiminsiu įvykius iš savo gyvenimo, kuriuose jaučiausi visiškai bejėgis. Kaip aš tada reagavau? Kaip atrodė tada mano malda?
* Atkreipsiu dėmesį, kaip keičiasi atmosfera, kai prie minios prisiartina Jėzus. Žmonės su nuostaba sutinka Jį. Jėzus išklauso jų skundus ir prašymą, kad išlaisvintų apsėstąjį berniuką.
* Kiek kartų beišgyvenčiau bejėgiškumą ir pasimetimą, Jėzus kaskart trokšta mane išlaisvinti nuo vidinės įtampos ir neramybės. Jis klausia manęs, su kuo kovoju savo viduje, kame dabar yra mano didžiausias bejėgiškumas? Pasakysiu apie tai Jėzui.
* Jėzus stipriai reaguoja į žmonių netikėjimą. Jis parodo, kad mokinių bejėgiškumo ir nesugebėjimo šaltinis yra jų netikėjimas. Tą patį Jis pabrėžia ir pokalbyje su vaiko tėvu: „Tikinčiam viskas galima“.
* „Tikiu! Padėk mano netikėjimui“. Pamėginsiu įsivaizduoti, ką jaučia susijaudinusio tėvo širdis. Jis prašo stebuklo savo vaikui ir tikėjimo sau. Paklausiu savęs: ko dažniausiai ir labiausiai prašau Jėzaus savo gyvenime? Ar tikiu, kad Jis tai man duos?
* Jėzus parodo man tamprų ryšį tarp veikimo su tikėjimu ir maldos, paremtos pasninku. Tam, kuris tiki, nėra negalimų dalykų. Toks tikėjimas yra malonė. Todėl nėra įmanomas tvirtas tikėjimas be geros maldos ir askezės.
* Prašysiu Jėzaus uolios maldos malonės ir širdies, kuri pajėgtų išsižadėti ir aukotis. Stengsiuos dažniau prašyti tvirto ir gilaus tikėjimo dovanos: „Tikiu! Padėk mano netikėjimui!“
