"Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai,
jei mylėsite vieni kitus" (Jn 13, 35)
Dieve, tu atsiuntei žmonijai Atpirkėją
ir padarei mus mylimais savo vaikais;
pažvelk tad maloniai į visus Kristaus išpažinėjus,
suteik jiems tikrąją laisvę ir amžinąjį paveldą.
(V Velykų sekmadienio mišių Pradžios malda)
Meditacijos autorius kun. Krzysztof Wons SDS
V Velykų savaitės trečiadienis
* Dabar yra pavasaris. Sužydėjo pievos, sužaliavo medžiai. Tokioje nuostabioje gegužės mėnesio aplinkoje Jėzus pasakoja man palyginimą apie vynmedį ir šakeles. Jeigu įmanoma, galiu suplanuoti savo meditaciją pievoje – natūralioje gamtoje.
* Jėzus yra gyvybę duodantis medis. Aš esu Jo šakelė. Tėvas myli mano gyvenimą. Kontempliuosiu Tėvo meilę, kuri užsiima mano gyvenimu.
* Tėvas „išpjauna“ iš manęs tai, kas neduoda vaisiaus, taip apvalydamas, kad neščiau dar gausesnių vaisių. Išpjovimas ir apvalymas yra susiję su skausmu, bet pasitarnauja gyvenimui. Ilgiau apmąstysiu šitą tiesą.
* Tėvas pažįsta mano gyvenimą ir mato tai, kas paslėpta nuo mano akių. Paprašysiu, kad parodytų tai, kas manyje yra mirę, kas priešinasi gyvenimui, ir kad visa tai iš manęs „išpjautų“.
* Tėvas trokšta mane apvalyti nuo vidutinybės ir abejingumo, kad labiau gyvenčiau Evangelija, daugiau skleisčiau gėrio. Kur labiausiai pasiduodu vidutiniškumui?
* Jėzus atkreipia mano dėmesį į savo žodžių galią. Žodis apvalo ir padeda pasilikti Jo gyvenime. Esu Jėzuje, jeigu esu Jo Žodyje. Ką galiu pasakyti apie savo maldos su Dievo žodžiu patirtį? Ar yra manyje Žodžio troškimas?
* Jėzus aiškiai man sako, kad šalia Jo nėra kito gyvenimo ir be Jo nieko negaliu padaryti. Kur ieškau sau gyvybės? Į ką remiuosi savo gyvenime?
* Dienos metu melsiuosi į Tėvą: „Tėve, padėk man gerai nugyventi savo gyvenimą. Panardink mane Jėzuje, nes noriu, kad Jis būtų pašlovintas mano gyvenimu!“
