Katalikų Bažnyčios katekizmas (2015)

[…]

III. Pašvęstasis gyvenimas

914  „Nors evangelinių patarimų įžadais pagrįstas luomas nėra susijęs su hierarchine Bažnyčios sandara, tačiau neginčijamai priklauso Bažnyčios gyvenimui ir šventumui.”⁴⁶⁷

EVANGELIJOS PATARIMAI,PAŠVĘSTASIS GYVENIMAS

915  Daugeriopi Evangelijos patarimai siūlomi visiems Kristaus mokiniams. Tobula meilė, į kurią pašaukti visi tikintieji, laisvai paklususius kvietimui pasiaukoti Dievui įpareigoja nesantuokiniame gyvenime laikytis skaistybės dėl Dievo karalystės, neturto ir klusnumo. „Pašvęstojo gyvenimo” skiriamasis ženklas ir yra tų [Evangelijos] patarimų įžadai, laikantis Bažnyčios pripažinto pastovaus gyvenimo būdo.⁴⁶⁸

916  Tad vienuolinis gyvenimas yra būdas giliau patirti pašventinimą, kuris turi šaknis Krikšte ir žmogų visiškai atiduoda Dievui.⁴⁶⁹ Pašvęstajame gyvenime Kristaus tikintieji, Šventosios Dvasios raginami, ryžtasi artimiau sekti Kristumi, atsiduoti už viską labiau mylimam Dievui, siekti tobulos meilės Dievo karalystės tarnyboje ir taip ženklinti bei skelbti Bažnyčioje būsimojo gyvenimo garbę.⁴⁷⁰

DIDELIS, LABAI ŠAKOTAS MEDIS

917  „Tarsi medis, iš Dievo pasodinto daigo nuostabiai ir gausiai išsišakojęs Viešpaties lauke, išsiskleidė įvairios atsiskyrėlių ar bendruomenių gyvenimo formos, įvairios dvasinės šeimos; jos teikia stiprią paramą tiek savo narių pažangai, tiek viso Kristaus kūno labui.”⁴⁷¹

918  „Nuo pat Bažnyčios pradžios buvo vyrų ir moterų, kurie, vykdydami Evangelijos patarimus, siekė laisviau sekti Kristumi, labiau į Jį panėšėti ir – kiekvienas savaip – aukojo gyvenimą Dievui; daugelis jų, Šventosios Dvasios įkvėpti, gyveno kaip atsiskyrėliai arba steigė vienuolijas, kurias Bažnyčia savo autoritetu noriai paremdavo ir pripažindavo.”⁴⁷²

919  Vyskupai visada stengsis įvertinti naujas Bažnyčiai Šventosios Dvasios suteiktas pašvęstojo gyvenimo dovanas; pripažinti naujas to gyvenimo formas yra palikta Apaštalų Sostui.⁴⁷³

ATSISKYRĖLIŲ GYVENIMAS

920  Kad ir nepadarę viešai visų trijų evangelinių patarimų įžadų, atsiskyrėliai „savo gyvenimą aukoja Dievo garbei ir pasaulio išganymui, griežčiau atsiskyrę nuo pasaulio, vienatvės tyloje, uoliai melsdamiesi ir atgailodami”.⁴⁷⁴

921  Jie kiekvienam rodo slėpiningą Bažnyčios gelmę – artimą bičiulystę su Kristumi. Paslėptas nuo žmonių akių atsiskyrėlio gyvenimas tyliai skelbia Tą, kuriam jis paaukotas, nes Kristus atsiskyrėliui yra viskas.ą Tai ypatingas pašaukimas dykumoje pačia dvasine kova rasti pašlovintą Nukryžiuotąjį.

DIEVUI PASIAUKOJUSIOS MERGELĖS

922  Nuo apaštalų laikų krikščionės mergaitės⁴⁷⁵, Viešpaties pašauktos atsiduoti Jam nepasidalijusios⁴⁷⁶ ir išsaugojusios laisvesnę širdį, kūną ir dvasią, su Bažnyčios pritarimu pasiryždavo gyventi mergystėje „dėl dangaus karalystės” (Mt 19, 12).

923  „Išreiškusios šventą norą ypač artimai sekti Kristumi, [jos] atitinkamomis liturginėmis apeigomis savo vyskupijos vyskupo esti pašvenčiamos Dievui, mistiškai sužieduojamos su Kristumi, Dievo Sūnumi, ir paskiriamos tarnauti Bažnyčiai.”⁴⁷⁷Iškilmingomis apeigomis (Consecratio virginum)* „mergelė tampa Dievui pašvęstuoju asmeniu, akivaizdžiu Bažnyčios meilės Kristui ženklu ir jos, kaip dangaus užadėtinės pasaulio pabaigoje, bei būsimojo gyvenimo atvaizdu”.⁴⁷⁸

924  „Artima kitoms Dievui paaukoto gyvenimo formoms”,⁴⁷⁹ mergystė įpareigoja pasaulyje gyvenančią moterį (arba vienuolę) – pagal kiekvienos padėtį ir gautas charizmas – melstis, atgailoti, tarnauti savo broliams bei seserims ir apaštalauti.⁴⁸⁰ Pašvęstosios mergelės gali burtis draugėn, kad galėtų ištikimiau laikytis savojo pasiryžimo.⁴⁸¹

VIENUOLIŲ GYVENIMAS

925  Vienuolijos atsirado pirmaisiais krikščionybės amžiais [Artimuosiuose] Rytuose.⁴⁸² Jos gyvuoja kaip Bažnyčios kanoniškai įsteigti institutai⁴⁸³ ir skiriasi nuo kitų Dievui paaukoto gyvenimo formų savo liturginiu pobūdžiu, viešaisiais Evangelijos patarimų įžadais, brolišku bendruomeniniu gyvenimu, Kristaus ir Bažnyčios vienybės liudijimu.⁴⁸⁴

926  Vienuolinis gyvenimas priklauso Bažnyčios slėpiniui. Jis yra dovana, kurią Bažnyčia gauna iš savo Viešpaties ir kaip pastovų gyvenimo būdą perduoda tikinčiajam, kurį Dievas šaukia įsižadėti vykdyti Evangelijos patarimus. Taip Bažnyčia gali drauge liudyti Kristų ir laikyti save Išganytojo Sužadėtine. Vienuolių gyvenimas savo įvairiomis formomis skirtas išreikšti pačiai Dievo meilei mūsų laikų kalba.

927  Visi vienuoliai, tiek pavaldūs atitinkamos vyskupijos vyskupui, tiek ir tiesiogiai jam nepavaldūs,⁴⁸⁵ yra jo bendradarbiai sielovados tarnyboje.⁴⁸⁶Misionieriškam Bažnyčios įsikūrimui ir plėtimuisi nuo pat evangelizacijos pradžios reikalingos visos vienuolinio gyvenimo formos.⁴⁸⁷ „Istorija pripažįsta didelius vienuolinių bendrijų nuopelnus platinant tikėjimą ir steigiant naujas Bažnyčias, ar tai būtų darę senosios vienuolijos, ar viduramžių ordinai, ar naujųjų laikų kongregacijos.”⁴⁸⁸

PASAULIEČIŲ INSTITUTAI

928  „Pasauliečių institutas yra tokia Dievui paaukoto gyvenimo forma, kai tikintieji, gyvendami pasaulyje, siekia tobulos meilės ir stengiasi pirmiausia prisidėti prie vidinio pasaulio pašventinimo.”⁴⁸⁹

929  „Tobulai ir visiškai paaukoję gyvenimą [tam] pašventinimui”,⁴⁹⁰ šių institutų nariai „laiko sava Bažnyčios užduotį evangelizuoti pasaulį tarytum iš jo vidaus”;⁴⁹¹jų buvimas jame veikia kaip raugas.⁴⁹² Savo krikščioniško gyvenimo liudijimu jie siekia laikinuosius dalykus tvarkyti pagal Dievo valią, o pasaulį paveikti Evangelijos jėga. Jie šventai įsipareigoja laikytis Evangelijos patarimų ir broliškai tarpusavy bendrauja, gyvendami kaip pasauliečiai.⁴⁹³

APAŠTALIŠKOJO GYVENIMO DRAUGIJOS

930  Šalia įvairių pašvęstojo gyvenimo formų „yra apaštališkojo gyvenimo draugijų, kurių nariai, nedarydami vienuolinių įžadų, siekia jų draugijai būdingų apaštališkų tikslų ir, bendrai ir broliškai gyvendami, laikydamiesi įstatų, savu gyvenimo būdu siekia tobulos meilės. Tarp šių draugijų yra ir tokių, kurių nariai, saistomi atitinkamų įstatų, įsipareigoja laikytis Evangelijos patarimų”.⁴⁹⁴

PASIAUKOJIMAS IR PASIUNTINYBĖ: SKELBTI ATEINANTI KARALIŲ

931  Labiau už viską mylimam Dievui atsidavęs žmogus, kurį jau Krikštas buvo Jam pavedęs, šitaip tampa dar labiau pašvęstas tarnauti Dievui ir atsidėti Bažnyčios labui. Dievui pašvęstuoju luomu Bažnyčia apreiškia Kristų ir parodo, kaip nuostabiai joje veikia Šventoji Dvasia. Padariusių įžadus paskirtis – pirmiausia gyventi savuoju pašventinimu. „Kadangi jie pačiu pašventinimu įsipareigoja tarnauti Bažnyčiai, tai privalo ypatingu, jų institutui savu būdu, imtis misionieriškos veiklos”.⁴⁹⁵

932  Bažnyčioje, kuri yra tarytum sakramentas, tai yra Dievo gyvenimo ženklas ir įrankis, vienuolinis gyvenimas tampa ypatingu Atpirkimo paslapties ženklu. Eiti paskui Kristų ir „ištikimiau” Juo sekti, „akivaizdžiau” parodyti Jo savęs išsižadėjimą reiškia glaustis prie Kristaus širdies „tvirčiau” už kitus savo meto žmones. Tuo „siauresniu” keliu einantieji savuoju pavyzdžiu skatina savo brolius ir seseris ir „akivaizdžiai liudija, kad pasaulio negalima pakeisti ir paaukoti Dievui be palaiminimų dvasios”.⁴⁹⁶

933  Ar šis liudijimas būtų viešas, kaip vienuolių, ar privataus pobūdžio, ar net slaptas, Kristaus atėjimas visiems Jam pasiaukojusiems yra jų gyvenimo šaltinis ir kelrodė žvaigždė:

Kadangi Dievo tauta neturi čia pasiliekančios buveinės, […] tai [vienuolių luomas] visiems tikintiesiems parodo, kad jau šiame pasaulyje esama dangiškų gėrybių, ir liudija Kristaus Atpirkimu pelnytą naują ir amžiną gyvenimą, žada būsimąjį prisikėlimą bei dangaus karalystės garbę.⁴⁹⁷

Glaustai

[…]

944  Dievui paaukoto [pašvęstojo] gyvenimo skiriamasis ženklas ir yra Bažnyčios pripažintas pastovus gyvenimo būdas, įžadais įsipareigojus laikytis Evangelijos patarimų: skaistumo, neturto ir klusnumo.

945  Žmogus, jau Krikštu paskirtas labiau už viską mylėtinam Dievui, pašvęstojo gyvenimo luome dar labiau pasiaukoja tarnauti Dievui ir visos Bažnyčios labui.

Išnašos

[…]

⁴⁶⁷ LG 44.
⁴⁶⁸ Plg. LG 42-43; PC 1.
⁴⁶⁹ Plg. PC 5.
⁴⁷⁰ Plg. CIC, can. 573.
⁴⁷¹ LG 43.
⁴⁷² PC 1.
⁴⁷³ Plg. CIC, can. 605.
⁴⁷⁴ Plg. CIC, can. 603, §1.
⁴⁷⁵ Plg. 1 Kor 7, 34-36.
⁴⁷⁶ Plg. VC 7.
⁴⁷⁷ CIC, can. 604, §1.
⁴⁷⁸ OCV, praenotanda, 1.
⁴⁷⁹ CIC, can. 604, §1.
⁴⁸⁰ OCV, praenotanda, 2.
⁴⁸¹ Plg. CIC, can. 604, §2.
⁴⁸² Plg. UR 15.
⁴⁸³ Plg. CIC, can. 573.
⁴⁸⁴ Plg. CIC, can. 607.
⁴⁸⁵ Plg. CIC, can. 591.
⁴⁸⁶ Plg. CD 33-35.
⁴⁸⁷ Plg. AG 18; 40.
⁴⁸⁸ Jonas Paulius II, RMi 69.
⁴⁸⁹ CIC, can. 710.
⁴⁹⁰ Pijus XII, apašt. konst. „Provida Mater„.
⁴⁹¹ CIC, can. 713, § 2.
⁴⁹² PC 11.
⁴⁹³ Plg. CIC, can. 713.
⁴⁹⁴ CIC, can. 731, §§1-2.
⁴⁹⁵ CIC, can. 783; cf. RMi 69.
⁴⁹⁶ LG 31.
⁴⁹⁷ LG 44.

[…]

Čia pateikiamos ištraukos iš Katalikų Bažnyčios katekizmo.
Visą dokumentą galite rasti: https://katekizmas.lt/index.php