Jėzaus gyvenimas praėjo tarp dviejų tylų: viena buvo naujagimio tyla, o kita – pasmerktojo, kuris tyli teisme ir ant kryžiaus. Tai mane pribloškia ir priverčia nutilti.
Noriu mąstyti apie gimstančio Dievo tylą. Vėliau ta tyla tęsiasi trisdešimt metų. Jis yra Žodis, o tyli. Vadinasi, prieštarauja sau? Kiek metų nugyveno tarsi tuščiai, nuo Betliejaus iki Nazareto, tylaus ir paslėpto! Ir aplink jį tyla: tyla Marijos, kuriai pakanka žodžio Taip ir giesmės Magnificat, labai gražios, bet ją gieda tik ji viena, ir tyla Juozapo, kuris yra tarsi nebylys.
Yra sakoma, kad tikėjimas – tai pirmiausia klausymas. Ko turiu klausyti, kokių žodžių, jei jie nebuvo ištarti?
Nenoriu sutikti su lengviausiu paaiškinimu, kad kalba pats gyvenimas, kad liudijimas daug iškalbingesnis negu žodžiai. Tai tiesa, bet to nepakanka.
Kodėl gimęs Jėzus nekalba, kodėl ir vėliau nekalbėjo ilgus metus? Nes negalėjo kalbėti, nepajėgė išsakyti, kas yra Dievas. Jo slėpinio nebuvo įmanoma išreikšti žodžiais, jis buvo per daug didingas, per daug kitoks. Nenorėjo leistis, kad mes jį „sugriebtume”, nenorėjo, kad sakytume: „Aš žinau, kas yra Dievas, koks jis yra. Protu jį suvokiu, galiu jį paaiškinti, padėti čia arba ten“. Jis atėjo būti tarp mūsų, bet „ištrūko“ iš mūsų rankų.
Vėliau jis prabilo, bet jo žodžiai atėjo iš tos tylos. Kas įėjo į tylą, tas jį suprato, o kas neįėjo, jo nesuprato ir jį atmetė.
Jo Motina suprato: „Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje“ (Lk 2, 19). Ji nesuprato, tiksliau, suprato, kad nesupranta, buvo paskendusi sūnaus tyloje, pati tapusi tyla, paveikta tos didingos tikrovės, nesistengdama jos paaiškinti. Ji tiesiog leidosi jos nešama.
Tai kas gi yra tos Kalėdos? Tiek to, nekritikuokime vartotojiško požiūrio, paviršutiniškumo, perdėto sentimentalumo. Ar „supranta“ Kalėdas tie, kurie ateina į Bažnyčią? Tiek giesmių, tiek gražių žodžių, tiek atvirukų… „Kūdikis nekalba, leisk man kalbėti vietoje jo ir perduoti, ką jis norėtų pasakyti“. O kas moka pamatyti tą tylą, kas lieka be žodžių prieš jį?
Atleiskite, turiu nutilti, per daug prikalbėjau.
T. Costanzo Donegana, PIME
Kalėdos – 2015