Duok mums, Viešpatie, tą drąsą ir narsumą, kad nesibijotume niekad savęs užmiršę, savęs visiškai išsižadėję, sau numirę visiškai paskęsti Vienuolijoj dėl didesnės Dievo garbės ir Bažnyčios labo, sužibėti, kaip toji žvakė ant altoriaus pastatyta, dėl Dievo garbės, sudegti, kaip tie smilkalų grūdai, išduodantys gardų kvepėjimą, dėl Dievo garbės, nesibijokime susinešioti, sudilti, sunykti dėl didesnės Dievo garbės. (J. Matulaitis, Užrašai, 1911-03-07)
Tenai mums geriau klosis ir pavyks, kur nueisime nusižeminimo keliu ir kur pradėsime darbą be triukšmo ir nuo maža, o paskui jį platinsime ir plėtosime […] (J. Matulaitis, Užrašai, 1911-02-13)
Nuolankumas yra priešprieša agresyvumui, pasipūtimui, tuštybei. Vaidai ir kivirčai ardo šeimas ir draugystes, įžeidimai ir pagieža išskiria sutuoktinius ir bendradarbius, išankstinės nuostatos skiria tautas ir tikėjimus. Nuolankus žmogus priima save, savo teigiamas ir neigiamas savybes, taip pat priima ir gerbia kitus. Nuolankumas laisvina nuo baimės, rūpesčių, tuščių ambicijų ir atneša tikrą džiaugsmą. Žmogaus gyvenimo tikslas, pagal šv. Ignacą, Dievą pažinti, garbinti ir jam tarnauti bei per tai išgelbėti savo sielą. Kad žmogus galėtų Dievą pažinti, garbinti ir jam tarnauti, turi būti nuolankus.
Tobuliausias nuolankumo pavyzdys – Jėzus. Jis nusileido iki paties žemiausio taško, „turėdamas Dievo prigimtį, godžiai nesilaikė savo lygybės su Dievu, bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą ir tapdamas panašus į žmones“ (Fil 2, 6-7), kad galėtų visus pakelti. Jėzus įsikūnijo nuolankiai, gyveno nuolankiai ir mirė nuolankiai. Jis sako: „mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies“ (Mt 11, 29). Dėl Dievo Sūnaus nuolankumo kiekvienas gali tikėtis pakliūti į Dangų. Didžiausias Dievo nuolankumas – Eucharistija – Dievo atėjimas pas mus ir pasilikimas duonos ir vyno pavidalu (Gyvenimo žemėje metu Jėzus buvo paslėpęs savo dievystę, Švenčiausiame Sakramente jis paslėpė ir savo žmogystę). Jo nuolankumas taip pat pasireiškia tuo, kad jis priima pas save ne tik vargšus ir neišmanančius, bet ir tuos, kuriems trūksta valios, taip pat ir blogos valios žmones, nes jam piktieji taip pat yra vargšai, net ir tie, kurie nerodo atgailos ženklų. Jis priima nusidėjėlius ir valgo su jais. Jėzus pažįsta nusidėjėlius geriau nei jie patys save. Jo namai ne iš kedro kaip Saliamono, jo mokiniai – ne kunigaikščiai. Jis kantriai ir nuolankiai moko žmones.
Taigi, „mokykitės iš manęs“ (Mt 11, 29). Kaip galime įgyti šią dorybę?
- Pirmiausiai turėtume tinkamai ir pilnai pažinti save. Apie kitus dažnai galvojame ir žinome, kokie jie yra. Bet aš žinau, koks/-ia esu aš? Kitiems primetame įvairias ydas, blogybes ir nusikaltimus, o save panašiose situacijose teisiname.
- Turime pažinti ir sekti Jėzų, kurio gyvenimo žemėje ženklas – neturtas ir nusižeminimas.
- Ugdykime nuolankumą Dievui, artimui ir sau.
- Garbinkime Dievą, visatos Kūrėją, viso tobulumo šaltinį ir atpažinkime, kad visas gėris ateina iš jo.
- Būkime nuolankūs artimui: nepavydėkime, neniekinkime, įpraskime jo klaidas pridengti ir, jei galima, sumažinti. Džiaukimės jo dorybėmis. Gerbkime savo artimą.
- Pamatykime savo talentus ir dovanas. Tampame nuolankesni, kai pripažįstame Dievo dovanas ir dėkojame už jas.
- Prašykime Dievą nuolankumo dovanos. Prašydami galime pasiryžti dažnai melstis nuolankumo litaniją (žr. žemiau), kol tai, ko ten prašoma, taps ir mūsų savastimi.
Parengta pagal t. Mindaugo Malinausko SJ rekolekcijų medžiagą.
KRIKŠČIONIŠKOJO NUOLANKUMO LITANIJA
Viešpatie, pasigailėk manęs!
Jėzau, romusis ir nuolankiaširdi, išgirsk mane!
Jėzau, romusis ir nuolankiaširdi, išklausyk mane!
Nuo troškimo būti vertinamam, išlaisvink mane, o Jėzau!
Nuo troškimo būti turtingam, išlaisvink mane, o Jėzau!
Nuo troškimo būti pastebėtam, išlaisvink mane, o Jėzau!
Nuo troškimo būti pagirtam, išlaisvink mane, o Jėzau!
Nuo troškimo būti pagerbtam, išlaisvink mane, o Jėzau!
Nuo troškimo būti privilegijuotam, išlaisvink mane, o Jėzau!
Nuo troškimo būti paklaustam patarimo, išlaisvink mane, o Jėzau!
Nuo troškimo būti pripažintam, išlaisvink mane, o Jėzau!
Nuo troškimo būti tausojamam, išlaisvink mane, o Jėzau!
Nuo baimės būti pažemintam, išlaisvink mane, o Jėzau!
Nuo baimės būti paniekintam, išlaisvink mane, o Jėzau!
Nuo baimės būti atstumtam, išlaisvink mane, o Jėzau!
Nuo baimės būti apšmeižtam, išlaisvink mane, o Jėzau!
Nuo baimės būti užmirštam, išlaisvink mane, o Jėzau!
Nuo baimės būti išjuoktam, išlaisvink mane, o Jėzau!
Nuo baimės būti išplūstam, išlaisvink mane, o Jėzau!
Nuo baimės būti vargšu, išlaisvink mane, o Jėzau!
Kad kiti būtų labiau už mane vertinami,
leisk nuolankiai ir su meile to trokšti ir kantriai pakelti, o Jėzau!
Kad kiti būtų reikalingi, o aš būčiau nustumtas į šoną,
leisk nuolankiai ir su meile to trokšti ir kantriai pakelti, o Jėzau!
Kad kitiems pasaulio pagarba augtų, o man mažėtų,
leisk nuolankiai ir su meile to trokšti ir kantriai pakelti, o Jėzau!
Kad kitų dorybė būtų pagerbta, o gėris manyje liktų nepastebėtas,
leisk nuolankiai ir su meile to trokšti ir kantriai pakelti, o Jėzau!
Kad kiti visuose dalykuose būtų pripažinti pirmesniais už mane,
leisk nuolankiai ir su meile to trokšti ir kantriai pakelti, o Jėzau!
Kad kiti būtų šventesni už mane, o aš būčiau toks šventas, koks tik galiu būti Tavo malone,
leisk nuolankiai ir su meile to trokšti ir kantriai pakelti, o Jėzau!
Kad kiti būtų labiau mylimi už mane,
leisk nuolankiai ir su meile to trokšti ir kantriai pakelti, o Jėzau!
Kad pats nesiveržčiau į jokias pareigas, ar būčiau tinkamas ar ne,
suteik savo didelio nuolankumo ir didelės meilės, o Jėzau!
Kad tučtuojau palikčiau savo pareigas, jei reikalauja Tavo šventa valia,
suteik savo didelio nuolankumo ir didelės meilės, o Jėzau!
Kad mielai priimčiau nemalonų uždavinį, jei reikia Tavo garbei,
suteik savo didelio nuolankumo ir didelės meilės, o Jėzau!
Kad viršininkuose, net skiriantis nuomonėms, matyčiau Dievo pasiuntinius,
suteik savo didelio nuolankumo ir didelės meilės, o Jėzau!
Kad tiems, kurie man daro bloga, iš širdies atleisčiau žodžiu ir darbu,
suteik savo didelio nuolankumo ir didelės meilės, o Jėzau!
Kad visas nemirtingas sielas, ypač vargšus, nusidėjėlius ir priešus visada sutikčiau vienoda meile,
suteik savo didelio nuolankumo ir didelės meilės, o Jėzau!
Kad nuolat būčiau pasiruošęs Tau viską paaukoti,
suteik savo didelio nuolankumo ir didelės meilės, o Jėzau!
Kad galėčiau mylėti neturtą, panieką ir kančias,
suteik savo didelio nuolankumo ir didelės meilės, o Jėzau!
O Marija, visų nuolankių širdžių Motina, melski už mane!
Šventasis Juozapai, nuolankių sielų globėjau, melski už mane!
Šventasis arkangele Mykolai, pirmiausia sutriuškinęs puikybę, melski už mane!
Visi mylimi šventieji ir angelai, nuolankumo pavyzdžiai, melskite už mane!
© Šventoji Brigita Švedė (gyvenimas ir priesakas). Naujasis amžius. Kaunas, 2002. [ISBN 9986-426-17-0]