Benedikto XVI homilija Viešpaties Paaukojimo šventės ir 16-osios Pašvęstojo gyvenimo Dienos Mišparų proga (2012)

Evangeliniai patarimai stiprina tikėjimą, viltį ir meilę

VATIKANAS, 2012 m. vasario 2 d., ketvirtadienis (ZENIT.org).

*****

Brangūs Broliai ir Seserys!

Viešpaties Paaukojimo šventė praėjus keturiasdešimčiai dienų nuo Jėzaus gimimo mums parodo Mariją ir Juozapą, kurie, paklusdami Mozės Įstatymui,  atvyksta į Jeruzalės šventyklą paaukoti pirmagimį vaikelį Viešpačiui ir atiduoti už jį auką (plg. Lk 2, 22-24). Tai vienas iš nedaugelio atvejų, kai liturginis laikas atitinka istorinį laiką, nes kaip tik šiandien sueina  keturiasdešimt dienų nuo Viešpaties Gimimo iškilmės. Kristaus, kaip Šviesos, tema, kuri būdinga Kalėdų laikotarpio šventėms ir kuri pasiekė savo kulminaciją Kristaus Apsireiškimo iškilmėje, vėl sugrįžta ir pratęsiama šios dienos švente.

Ritualinį Jėzaus gimdytojų gestą, atliekamą nuolankiame slaptume, kuris būdingas Dievo Sūnaus Įsikūnijimui, nuostabiai pasitinka senelis Simeonas ir pranašė Ona. Gavę dievišką įkvėpimą, jie tame kūdikyje atpažįsta pranašų skelbtą Mesiją. Senojo Simeono ir jaunutės Motinos Marijos susitikime nepaprastu būdu susilieja Senasis ir Naujasis Testamentas: dėkojimu už Šviesos, kuri suspindėjo tamsoje ir ją nugalėjo, dovaną – Viešpatį Jėzų Kristų, šviesą pagonims apšviesti ir savosios Izraelio tautos garbę (plg. Lk 2, 32).

Tą dieną, kai Bažnyčia mini Jėzaus paaukojimą šventykloje, švenčiama Pašvęstojo gyvenimo diena. Iš tikrųjų, mūsų minimas Evangelijos epizodas yra ryški ikona savo gyvenimo dovanojimo, būdingo tiems kurie yra pašaukti parodyti per evangelinius patarimus Bažnyčioje ir pasaulyje esminius Jėzaus, Tėvo Pašvęstojo bruožus – skaistumą, neturtą ir klusnumą. Todėl šiandienėje šventėje iškilmingai minime konsekracijos slėpinį: Kristaus konsekracijos, Marijos konsekracijos ir konsekracijos visų tų, kurie iš meilės Dievo Karalystei ryžtasi sekti Jėzumi.

Palaimintojo Jono Pauliaus II, kuris pirmą kartą iškilmingai šventė Pašvęstojo gyvenimo dieną 1997 m., sumanymu ši diena turi keletą ypatingų tikslų. Visų pirma ji nori atsiliepti į poreikį šlovinti Viešpatį ir dėkoti jam už šio luomo, kuris priklauso Bažnyčios šventumui, dovaną. Kiekvienam pašvęstajam šiandien skiriama malda visos Bažnyčios bendruomenės, kuri dėkoja Dievui Tėvui, visokio gėrio davėjui,  už šio pašaukimo dovaną ir dar kartą su tikėjimu kreipiasi į Jį. Be to, šia proga norima dar geriau įvertinti liudijimą tų, kurie pasirinko sekti Kristumi praktikuodami evangelinius patarimus, taip skatinant Dievo Tautoje pašvęstojo gyvenimo pažinimą ir pagarbą jam. Galiausiai, Pašvęstojo gyvenimo diena turi būti pirmiausia jums, mieli broliai ir seserys, kurie prisiėmėte tokį gyvenimą Bažnyčioje, vertinga proga atnaujinti savo pasiryžimus ir atgaivinti jausmus, kurie įkvėpė ir iki šiol duoda jėgų save dovanoti Viešpačiui. Tai ir norime daryti šiandien, tačiau tai yra jūsų įsipareigojimas, kurį vykdyti jūs esate pašaukti kiekvieną savo gyvenimo dieną.

Kaip jau žinote, II Visuotinio Vatikano Susirinkimo atidarymo penkiasdešimtųjų metinių proga paskelbiau Tikėjimo metus, kurie prasidės šių metų spalio mėnesį. Visi tikintieji, bet ypatingai pašvęstojo gyvenimo Institutų nariai, šią iniciatyvą priėmė kaip dovaną, tad linkiu išgyventi Tikėjimo metus kaip malonės laiką, skirtą vidiniam atsinaujinimui, kurio nuolat esame reikalingi, įsigilinant į savo pasišventimo esmines vertybes ir reikalavimus. Tikėjimo metais jūs, kurie priėmėte kvietimą artimiau sekti Kristumi per evangelinių patarimų profesiją, esate kviečiami dar labiau pagilinti savo ryšį su Dievu. Evangeliniai patarimai, prisiimti kaip gyvenimo regula, stiprina tikėjimą, viltį ir meilę, kurie vienija su Dievu. Šis gilus artumas su Viešpačiu, kuris turi būti jūsų gyvenimą apibrėžianti pirmenybė, ves jus į atnaujintą atsidavimą Jam ir turės teigiamą poveikį jūsų išskirtiniam buvimui ir apaštalavimui Dievo Tautoje dėka jūsų charizmų, ištikimai laikantis Magisteriumo mokymo, kad būtumėte patikimi tikėjimo ir malonės liudytojai šiandienos Bažnyčiai ir pasauliui.

Pašvęstojo gyvenimo institutų ir Apaštalinio gyvenimo draugijų Kongregacija jai tinkamiausiomis priemonėmis nurodys gaires ir padarys viską, kad šie Tikėjimo metai visiems jums taptų atsinaujinimo ir ištikimybės metais, kad visi pašvęstieji ir pašvęstosios entuziastingai įsijungtų į naująją evangelizaciją. O tuo tarpu nuoširdžiai sveikinu šios Dikasterijos Prefektą Monsinjorą Joao Braz de Aviz, kurį panorėjau pakelti į kardinolus artimiausioje Konsistorijoje. Šiomis džiaugsmingomis aplinkybėmis noriu padėkoti jam ir jo bendradarbiams už vertingą tarnystę, atliekamą Šventajam Sostui ir visai Bažnyčiai.

Brangūs broliai ir seserys, taip pat dėkoju kiekvienam iš jūsų, kad panorote dalyvauti šioje liturgijoje, kuri dėka jūsų buvimo pasižymi ypatinga pamaldumo ir susikaupimo atmosfera. Linkiu kuo geriausios kloties jūsų vienuolinėms šeimoms, taip pat jūsų ugdymo kelionei ir apaštalavimui. Švenčiausioji Mergelė Marija, Viešpaties mokinė, tarnaitė ir motina, teišprašo iš Viešpaties Jėzaus, kad „tie, kurie gavo pašvęstojo gyvenimo malonę sekti Juo iš arčiau, mokėtų Jį liudyti savo perkeistu buvimu, džiugiai keliaudami su visais kitais broliais bei seserimis į dangiškąją tėvynę ir šviesą, kuri niekada neužges“ (Jonas Paulius II, Posinodinė apaštalinė adhortacija Vita consecrata, 112). Amen.

Išversta iš italų kalbos (ZENIT.org)

Scroll to Top