Pasninko ir permaldavimo diena už savo ir vienuolijos
bei visos Bažnyčios klaidas ir nuodėmes
2015 m. sausio 30 d., penktadienį prieš Kristaus Paaukojimo šventę, kuri yra kartu ir Pašvęstojo gyvenimo diena, pašvęstieji broliai ir seserys, taip pat visi tikintieji, kuriems rūpi Bažnyčios šventumas, įsijungė į maldos ir atgailos akciją už pašvęstųjų ir savo pačių atsivertimą.
Šią dieną daugiau laiko skirta maldai, Švenčiausiojo Sakramento adoracijai, Šventojo Rašto, Popiežiaus paraginimų skaitymui.
***
Popiežius Pranciškus dažnai mus ragina nebijoti prisipažinti, kad esame nusidėjėliai, kuriems reikalingas Dievo gailestingumas ir atleidimo malonė. Pasninkas yra tokio mūsų vidinio nusiteikimo išraiška. Atgailos dvasios perspektyvoje pasninkas kviečia pajusti ir įvardinti tikruosius savo apsileidimus bei trūkumus, o tada susimąstyti apie grįžimą į tą kelią, kuriuo mus asmeniškai ir mūsų bendruomenes nori vesti Dievas.
Nuo pat pirmųjų krikščionybės amžių pasninkas buvo neatsiejamas nuo išmaldos ir gailestingumo darbų. Tai, ką žmogus sukaupdavo pasninkaudamas, atiduodavo stokojančiam. Apsižvalgykime aplinkui, pagalvokime, su kuo atgailos dieną galėtume pasidalinti maistu.
Pagal Lietuvos Vyskupų Konferencijos patvarkymą Pasninko įstatymas leidžia per dieną sočiai valgyti tik kartą. Kitus du kartus (pvz., ryte ir vakare) – tik lengvai užkąsti. Vanduo, pienas, vaisių sultys pasninko nelaužo.
***
Nepamirškime, kad pasninkaudami negalime būti paniurę (plg. Mt 6, 16). Popiežius Pranciškus kviečia mus „patirti ir parodyti, jog Dievas geba sklidinai pripildyti mūsų širdį ir padaryti mus laimingus“. (Apaštališkasis laiškas visiems pašvęstiesiems asmenims Pašvęstojo gyvenimo metų proga, II, 1).