„Įsivaizduokite patį Viešpatį, esantį greta jūsų, ir pažvelkite, kaip meiliai ir nuolankiai Jis jus moko. Paklausykite manęs, ir kuomet tik galite, pasilikite su tokiu geru Draugu. Jei įprasite būti su Juo, o jis matys, kad pasiliekate su Juo iš meilės ir stengiatės Jam patikti, tuomet jau nebegalėsite, kaip sakoma, išprašyti Jo iš jūsų; niekuomet jūsų neapleis, padės visuose išmėginimuose; visur Jį atrasite. Ar manote, kad turėti greta tokį Draugą tėra menkniekis?
Neprašau dabar, kad apie Jį mąstytumėte, darytumėte daugybę išvadų ar užsiimtumėte ilgais ir įmantriais proto išvedžiojimais. Prašau tik žvelgti į Jį. Kas gi draudžia jums, – nors trumpą valandėlę, jei ilgiau nepajėgiate, – sielos akimis žvelgti į šį Viešpatį?
(Tobulumo kelias 26, 1-3)
I. Kas yra malda?
„Malda yra ne kas kita kaip draugystė,
dažnas bendravimas vienumoje su Tuo,
kuris, kaip žinome, mus myli.” (Gyvenimo knyga 8, 5)
Kviečiu tave į kažką labai paprasto: draugauti su Jėzumi ir puoselėti šią draugystę tyloje, asmeniškai susitinkant su juo maldoje.
Kaip kiekvienai draugystei, taip ir šiai, reikia tam tikrų sąlygų, idant ji nenutrūktų ir tvirtėtų. Norėdamas tapti maldos žmogumi turi puoselėti:
- Santykį su kitais: pagarbą, meilę, bendrystę, atlaidumą…
- Santykį su savimi.
- Santykį su Jėzumi.
Ir dar kai ką: „ryžtingą ryžtingumą”. Tik tuomet, jei maldos imsiesi ryžtingai ir džiugiai, nekreipdamas dėmesio į sunkumus (kurių iškils) ir būsi atkaklus, patirsi išliekančių draugystės su Jėzumi vaisių.
II. Prieš pradedant…
Pereikime prie pačios maldos. Pradėdamas ją bet kaip, gali susidurti su daugybe sunkumų. Galbūt tau padės šios trumpos gairės:
- Susirask tinkamą, ramią ir tylią aplinką.
- Pasiruošk Evangelijos tekstą, galbūt ir kokį atvaizdą, giesmę ar paveikslą. Tai padės sutelkti dėmesį į Jėzų.
- Pasirink atpalaiduojančią, susikaupti padedančią kūno padėtį.
- Po truputį atkreipk dėmesį į savo kvėpavimą, kūną, vidinį pasaulį.
- Dabar visą dėmesį sutelk į Jėzų, į meilingą Jo buvimą tavyje ir visur.
III. Pradedant maldą
Turi atrasti savo maldos būdą, atitinkantį tavo temperamentą, poreikius ir situaciją. Svarbiausia – atsigręžti į Jėzų, kontempliuoti Jį, ir Jo Dvasios dėka įsiskverbti į Jo slėpinį. Gali pasinaudoti šiais pasiūlymais:
- Įsivaizduok Jėzų gyvenantį Tavyje.
- Žvelk į Jį, įsigilindamas į kurią nors Evangelijos ištrauką.
- Kontempliuok Jėzaus atvaizdą arba kartok trumpą frazę, išreiškiančią tai, ką trokšti Jam pasakyti.
- Labai lėtai, skonėdamasis, kartok Jo maldą – Tėve mūsų.
Gerai kurį laiką mąstyti, gilintis, suprasti, tačiau ne tai turėtų būti maldos esmė: draugystė kyla iš širdies…
IV. Giliau
Mūsų maldos centras – Jėzaus asmuo. Nesvarbu, kaip įžengei į maldą. Svarbiausia – pasilikti su Jėzumi, leisti Jam žvelgti į tave, Jo klausytis, įsileisti Jo šviesą, padedančią Jį pažinti, širdimi skverbtis į Jo slėpinį ir leistis apgaubiamam Jo buvimo.
„Pasilik ten nuraminęs protą, žvelk į Tą, kuris žvelgia į tave, būk su Juo, kalbėkis, prašyk ir džiaukis Juo. Prašyk, kad visuomet pajėgtum daryti tai, ko Jis trokšta, nes iš Jo gavai visa, kas gera.”
Dabar metas priimti Dievo dovaną ir palikti Jam veiklos iniciatyvą. Taip pat metas atsiliepti: žodžiu, gestu, jausmu, prašymu. Tačiau visų pirma – metas pripažinti, kad Jo meilė daro didžių dalykų, ir dėkoti. Metas prašyti Jo valios pažinimo, suprasti, ko Dievas tau trokšta kasdieniame gyvenime.
V. Kažkas vyksta
Malda nėra tik akimirka, malda – tai kelionė, pamažu atskleisianti tau, kas yra Jėzus – Jo slėpinį, Jo vertybes, Jo kvietimą, Jo jausmus ir meile, su kuria tave priima ir tavęs ieško… Malda taip pat padės tau naujai pažinti save, kas esi ir kaip gyveni. Padės žvelgti į Jėzų ir į save taip, kaip tave regi ir apie tave mąsto Dievas. Nors tai ir nėra esminis dalykas, neapleisk jo, nes tik taip gyvensi tiesoje. Malda, kaip ir draugystė, įmanoma tik tiesoje!
Taip pat pradėsi vis aiškiau suprasti Jėzaus kvietimą gyventi tikroje, Evangelijos dovanojamoje vidinėje laisvėje. Kokios bebūtų tavo gyvenimo aplinkybės. Jis kviečia tave gyventi su Juo ir taip, kaip Jis. Būti maldos žmogumi – tai gyventi sekant Jėzų su visomis to pasekmėmis.
VI. O kas po to?
Dažnai malda bus ramybės, vidinio džiaugsmo, šviesos laikas, tačiau ne visuomet… Dėl tavo būsenos, gyvenimo aplinkybių, maldoje iškylančių klausimų, tavo jausmai maldos metu bus įvairūs. Nesiremk jais, vertindamas savo maldą. Svarbiausia, kad įvyktų susitikimas, kad klausydamasis išliktum meilingame dėmesingume. Priimk patirtas įžvalgas, dėkok už Viešpaties artumą ir Jo meile, nepaisant to, jauti ją ar ne. Maldą apibrėžia tikėjimas, jai skiriamas laikas, pastovumas… ir įsipareigojimas.
Apsidairyk aplinkui – argi nepradedi į viską žvelgti kitaip? Žmonės, gyvenimo kasdienybė, pasaulio įvykiai jau įgavo naujų – vilties ir meilės spalvų.
VII. Maldos pėdsakas
Malda įspaudžia pėdsaką mumyse, „palieka žymę”. Labai kilnūs troškimai ar „geri pasiryžimai” nėra svarbiausi. Malda kaip ir draugystė, pirmiausia yra DOVANA, kuri, nuoširdžiai ją priėmus, augina mumyse kažką naujo, mus keičia. Šis pasikeitimas atsispindi išorėje ir yra ta darbais patvirtinta žymė, kurią mumyse įspaudė malda. Maldoje kylantys jausmai yra antraeiliai. Svarbiausia tai, kad Jėzaus veikimas tavyje ir tavo atsakas Jam atsispindi pasikeitusiame tavo gyvenime ir elgesyje – imi vadovautis kitomis vertybėmis, kitais kriterijais, kitokiais giliais jausmais. Jo meilė mums yra begalinė, besąlygiška. Mylėti Jį nereiškia kartoti gražius žodžius, bet „tarnauti Jam teisingumu, tvirtumu bei nuolankumu” (Gyvenimas 11,13). Gero kelio!
Šventosios Jėzaus Teresės gimimo 500 metų jubiliejus
Jėzaus Teresė (1515-1582) – žinoma visuotinės Bažnyčios šventoji ir ispanų literatūros klasikė. Moteris, šventoji, vienuolynų steigėja, su jai būdinga laisve kviečia mus „rizikuoti savo gyvenimu” sekant Viešpatį. Kaip mistike ir giliai žmogiška psichologė, ji yra maldos kelio mokytoja, kviečianti juo keliauti ir aprašanti jį savo raštuose. Žymiausi jos veikalai: Gyvenimo knyga; Tobulumo kelias, Steigimai ir Buveinės (arba Vidinė pilis].
Šventosios gimimo 500 metų Jubiliejus – tai proga prie jos priartėti ir įsiklausyti į jos skelbiamą žinią, tokią šiuolaikišką, primenančią asmens vertę: gimę iš Dievo meilės ir jos palaikomi, galime daug nuveikti, jei tik atgausime pasitikėjimą, padedantį atverti savo gyvenimą Dievui ir kitam žmogui.
Paštuvos basųjų karmeličių vienuolynas