(Marco Bétemps)
Kalėdos – tai…
Būkim geri, atmeskim tuos apibrėžimus, kuriuos jau keli mėnesiai iki Kalėdų randame žiniasklaidos reklamose ir kurie sujungia sakralų pavadinimą su kokiu nors maisto produktu ar plataus vartojimo preke. Būkim atlaidūs ir tai žodžių porai, kuri taip brangi vaikams: Kalėdos – tai dovanos. Vaikų nekaltumas juos išteisina.
Kalėdos – tai Kristaus gimimas, mūsų išganymo pradžia!
Nėra aukštesnės šio žodžio prasmės, deja didžioji žmonijos dalis ją visai pamiršo.
Šiandien norėtume sustoti ties vienu šio Gimimo aspektu: Dievas, norėdamas mus išganyti, tampa žmogumi kaip ir mes, tampa mums artimu, kad galėtų eiti šalia mūsų,
pamažu mus sudievindamas.
Vienintelis įmanomas šio slėpinio paaiškinimas yra Meilė, o kadangi kalbame apie Dievą – Begalinė Meilė. Kadangi Kristus savo gyvenime visada Žodį siejo su pavyzdžiu, atrodo, kad ėdžiose paguldytame Kūdikyje, dar negalinčiame kalbėti, galime įžvelgti pirmąją žinią,
kurią jis nori perduoti žmonėms, jo pirmąją pamoką, kurią vėliau lydės paraginimas:
„Eik, ir tu taip daryk“.
Tai Kūdikio Jėzaus artimumo pavyzdys, kad sekdami juo mokėtume prisiartinti prie pačių nelaimingiausių. Nesvarbu, ar ta nelaimė yra materialinė, ar dvasinė,
bet vis tiek ji verčia žmogų kentėti ir jam reikia pagalbos.
Tad tapkime artimi kenčiančiam broliui kaip Dievas tapo artimas mums per savo Sūnų. Prisiartinkime tokiu pat būdu kaip jis, pirmiausia su tokiu kaip Dievo kūdikio, kuris gimsta vargšas oloje, kurį savo kvapu šildo jautis ir asilas, nuolankumu
Išmokime pasilenkti prie bet kokio skurdo su dideliu nuolankumu. Dievas atėjo į pasaulį dėl mūsų visų: vargšų ir turtingų, gerų ir blogų, nors vėliau pats pasakys, kad atėjo būtent dėl nusidėjėlių. Tad žiūrėkime, kad neteistume ir nedarytume atrankos, kam turime padėti,
nes taip galime atmesti kaip tik tuos, dėl kurių gimė šis Kūdikis.
Bet šiame išganančiame Dievo įsiveržime norėtume išryškinti dar ir tai, kad Dievas prisiartina prie žmogaus, jį pakelia, pradėdamas nuo jo paties lygmens, o ne per prievartą tempdamas aukštyn. Tai pati giliausia Kalėdų pedagogika, kurią padaro įmanomą tik Meilė.
Mylėkime savo brolius esančius varge, nusileiskime iki jų ir padėkime jiems pakilti. Duokime jiems ne tik tai, ko reikia kad išgyventų, bet padėkime augti, pakilti nors vienu laipteliu. Džiaukimės tuo, ką jie pasieks su mūsų pagalba tiek materialinėje, tiek dvasinėje srityje.
Juk mes taip dažnai pasirūpiname brolių kūnu, bet pamirštame, kad jie turi ir sielą.