Štai aš siunčiu pirma tavęs savo pasiuntinį,
kuris nuties tau kelią.
Tyruose šaukiančiojo balsas:
Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus! (Mk 1, 2-3)
Visagali, gailestingasis Dieve,
duok mums tikros išminties ir stiprybės,
kad žemiški rūpesčiai nesukliudytų
pasitikti ateinantį tavo Sūnų ir gyventi su juo.
(II advento sekmadienio mišių Pradžios malda)
Meditacijos autorius kun. Krzysztof Wons SDS
II Advento savaitės pirmadienis
* Įsivaizduosiu save žmonių minioje, kuri klausosi Jėzaus. Atsisėsiu arti Jėzaus. Lukas sako, kad Jame yra stebuklinga gydymo galia. Pažadinsiu savyje adventinį troškimą būti arti Jo.
* Įsisąmoninsiu, jog kasdieną turiu galimybę susitikti su Jėzumi ir „paliesti“ Jį šventuose sakramentuose. Ką galiu pasakyti apie savo tikėjimą Eucharistijos, Atgailos, Ligonių patepimo sakramentų galia?
* Žvelgsiu į paralyžiuotą žmogų. Ypatingą dėmesį atkreipsiu į žmones, kurie per stogą ieško priėjimo prie minių apsupto Jėzaus. Įsijausiu į jų sielos būseną ir jų troškimus. Pamatysiu, su kokiu ryžtingumu jie ieško Jėzuje išgydymo stebuklo.
* Paklausiu savęs apie savo sielos troškimus. Ko labiausiai laukiu iš Jėzaus? Kas labiausiai gesina mano dvasinius troškimus ir lūkesčius? Kas padeda man juos išskleisti?
* Jėzus pirmiausia išlaisvina paralyžiuotąjį iš nuodėmės. Nuodėmė gimdo dvasinį paralyžių – paslėptą, tačiau labiausiai sukaustančią gyvenimą negalią. Ką galiu pasakyti apie savo vidinę laisvę? Kas labiausiai įkalina mano gyvenimą? Apie tai atvirai pasakysiu Jėzui.
* Pastebėsiu Rašto aiškintojų ir fariziejų pasipiktinimą. Jie netiki, kad Jėzus turi galią atleisti nuodėmes. Jėzus pažįsta jų širdies neramybę. Jis stebuklingai išgydo sergantįjį paralyžiumi tam, kad išgydytų jų netikėjimą.
* Jėzus pažįsta ir mane visą, žino mano „ligas“, ne tik pastebimas akimis, bet ir tas, kurios yra paslėptos nuo žmogaus žvilgsnio. Kokios mintys kyla mano širdyje, kuomet apie tai galvoju? Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi paprašysiu gilios ir vaisingos adventinės išpažinties.
Gerasis Tėve, štai esu tavo akivaizdoje –
žinau, kad tu visuomet su manimi.
Šiandien vėl panardinu savo širdį į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –
jis kasdien dėl manęs aukojasi ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.
Tegul tavo Šventoji Dvasia padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,
jo misijos bendradarbiu.
Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, darbus ir kentėjimus,
visa, kas esu ir ką turiu.
Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,
ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis
aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos
melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:
Melskimės, kad neįgalieji būtų visuomenės dėmesio centre, o institucijos siūlytų integracijos programas, kurios skatintų jų aktyvų dalyvavimą veikloje.
Melskimės, kad baigtųsi karas Ukrainoje.
