Marija, ačiū Tau už laišką, kurį man atsiuntei. Sutinku su Tavimi ir suprantu Tavo būgštavimus. Tavo papasakotas sapnas privertė mane labai susimąstyti…
„Tai buvo sapnas apie mano Sūnaus Jėzaus gimtadienį. Žmonės jam ruošėsi daugiau kaip šešias savaites: išpuošė savo namus, nusipirko naujų drabužių. Jie daug kartų vaikščiojo po parduotuves ir supermarketus, pirkdami įvairias dovanas. Bet man buvo keista, kad tos dovanos buvo skirtos ne mano Sūnui Jėzui.
Jie vyniojo dovanas į puikiausią popierių, rišo nuostabiomis juostelėmis, paskui dėjo jas po eglute. Taip, po eglute savo namuose. Jie puošė net eglutę. Jos šakos buvo apkabinėtos blizgančiais žaislais ir įvairiausiais papuošimais. Pačioje eglutės viršūnėje mačiau kažkokią figūrą. Ji buvo panaši į angelą.
Ach, buvo tikrai gražu. Visi žmonės juokėsi, buvo laimingi ir susigraudinę dėl gautų dovanų…
Visi dovanojo dovanas kitiems. Bet… mano Sūnui niekas nedovanojo nieko! Nemanau, kad jie jį pažinojo! Jie net nekalbėjo apie jį. Sakyk, ar iš tikrųjų ne keista, kad yra žmonių, kurie tiek vargsta ruošdamiesi ir švęsdami gimtadienį To, kurio net nepažįsta?
Man susidarė įspūdis, kad jeigu mano Sūnus būtų nuėjęs į tą gimtadienio šventę, būtų buvęs priimtas kaip neprašytas svečias. Viskas buvo taip gražu, visi buvo tokie džiaugsmingi… bet man nuo to norėjosi verkti.
Kaip turėtų būti liūdna mano Sūnui Jėzui jaustis nepageidaujamam savo gimtadienyje! Džiaugiuosi, kad tai buvo tik mano sapnas. Bet kaip būtų baisu, jei tai būtų tiesa!“
Jėzaus ir mano Mama, nusiųsiu visiems laišką, pakviesdamas juos švęsti Jėzaus gimimą dėl mūsų, dėl kiekvieno iš mūsų, ir šaukdamas kiekvieno doro ir sąžiningo žmogaus širdžiai:
SUGRĄŽINKIME JĖZUI KALĖDAS, JO GIMTADIENĮ,
o tada žemėje bus žmonėms ramybė!
Parengta pagal www.buongiornonelsignore.it