Tikiuosi, kad toks sapnas niekada nebepasikartos:
žaidžiau slėpynių kartu su savo draugu Jėzumi…
Nazaretas, Galilėja, tie patys namai, ta pati mokykla, tas pats amžius,
netgi nusirašinėjau nuo jo graikų kalbos namų darbus, nes jis leido iš savo gerumo.
Paskui staiga šis nuostabus sapnas nutrūko
ir aš pabudau savo lovoje, vienas ir pasimetęs;
bemiegė naktis, jaučiuosi pavargęs, bet negaliu užmigti,
pamėginsiu atsikelti, tikėdamasis, kad tai padės…
Dabar man labai reikia pasikalbėti su Tavimi, Viešpatie,
jei norėsi išklausyti mane, aš esu pasiruošęs atverti Tau savo širdį:
prieš Kalėdas, kaip žinai, visur kvepia šventėmis,
nuo šviesų ir garsų apsvaigsta galva.
Tu gimsi Betliejuje ir visoje kūrinijoje,
bet tik nedaug kas mokės suprasti, kad Tu tikrai gimei.
Būsi kaip daugelis, kurie atvyksta iš tolimų kraštų,
ieškodami pas mus ateities savo rytojui.
Rasi uždarytas duris, savo kūnu patirsi atmetimą,
kančią tų, kurių rankos tuščios ir ieško pagalbos.
Bet aš tikiu, kad Tu, Jėzau, gali padėti mums pasikeisti,
perrašyti žmogaus istoriją ir išmokyti vėl turėti viltį.
Išgydyk, Viešpatie Jėzau, mūsų abejingumą,
duok mums Meilės Dvasią, kuri išmoko priimti kitą,
drąsiai sunaikink mūsų abejones ir baimes,
suteik mums jėgų būti Tavo liudytojais.
Nakties tamsoje Tavo šviesa tenušviečia mums kelią
ir mes kartu su broliais pajusime tavo artumą;
leisk mums, Viešpatie, būti išvaduotiems nuo visokio blogio:
ir padaryk, kad tai būtų ne sapnas, o gražiausia Kalėdų dovana.
Parengta pagal www.buongiornonelsignore.it