Facebook Image
Antradienis, 27 birželio 2017 22:29

Popiežiaus Pranciškaus vyskupystės sidabrinis jubiliejus (2017 06 27)

Antradienį, 2017 m. birželio 27 d., popiežius Pranciškus šventė vyskupystės sidabrinį jubiliejų. Jorge Mario Bergoglio buvo konsekruotas Buenos Airų vyskupu pagalbininku 1992 metų birželio 27 dieną, gaudamas Auca vyskupo titulą. Po penkerių metų Argentinos sostinės vyskupas augziliaras buvo paskirtas Buenos Airių vyskupu koadiutoriumi ir kaip koadiutorius paveldėjo Buenos Airių arkivyskupo sostą 1998 metais, dar po trijų, 2001 buvo paskirtas kardinolu. Romoje  2013 metais buvo išrinktas Romos vyskupu, kuris pagal pareigas taip pat yra visos katalikų Bažnyčios popiežius, ir pasivadino Pranciškaus vardu. Dvidešimt penktąsias vyskupystės metines popiežius šventė Mišių aukoje, kurią koncelebravo Pauliaus koplyčioje su Romoje reziduojančiais kardinolais, kurių didžioji dauguma yra arba praeityje buvo Romos kurijos vadovai.

Popiežius, kreipdamasis homilijoje į garbaus amžiaus kardinolus, esamus ir buvusius bendradarbius, kalbėjo apie Abraomo dialogą su Dievu, kuris prasidėjo su Abraomo išėjimu iš namų ir kvietė, kad šiame pokalbyje atrastų tris imperatyvus: „Pakilk“, „Pakelk akis“, „Turėk viltį“.

„Pakilk“, eik; nesėdėk vietoje, turi uždavinį, jį vykdyk pakeliui, Abraomo pavyzdžiu.

„Pakelk akis“, iš ten, kur esi pasižiūrėk į šiaurę ir pietus, į rytus ir vakarus. Pakelk akis, nestatyk mūrų. Žvelk į priekį ir ženk pirmyn.

„Turėk viltį“. „Nes visą kraštą, kurį matai, duosiu tau ir tavo palikuonims amžinai. Padarysiu tavo palikuonis gausius tarsi žemės dulkes. Jei kas galėtų suskaityti žemės dulkes, tuomet ir tavo palikuonys galėtų būti suskaityti. Pakilk, pereik išilgai ir skersai kraštą, nes jį tau duosiu“. Nors buvo senas, žmona nevaisinga, Abraomas turėjo vilties, nes įtikėjo, ką Dievas jam pasakė.

Pakilk, pakelk akis – horizontas, ne mūrai, horizontas - turėk viltį. Kai Abraomas buvo pašauktas, jam buvo maždaug tiek metų, kiek mums: buvo besiruošiantis pensijai, poilsiui, kai visa tai prasidėjo. Jis buvo senas, amžiaus naštos prislėgtas, skausmų, ligų. „Tu, tarsi būtum jaunuolis, pakilk, ir eik!; eik pirmyn; tarsi būtum skautas, eik!“. Pakelk akis ir turėk vilties. Šis Dievo žodis, tęsė popiežius kardinolams, yra skirtas taip pat mums, kurie esam maždaug Abraomo metų. Yra čia ir keletas jaunų, bet dauguma esam tų metų ir šiandien Viešpats mums sako: „Pakilk“, „Pakelk akis“, „Turėk viltį“. Jis mums sako, kad ne laikas užsidaryti savo gyvenime, savo pasaulyje. Viešpats sako, kad mūsų gyvenimas yra atviras iki pabaigos, su misija.

Kai kas, kurie nelinki mums gero, sako apie mus, kad esame gerontokratija – (oligarchinė senų žmonių valdžia). Tai pasityčiojimas. Jie nežino, ką sako. Mes nesame gerontai, o seneliai. Jei kas to nejaučia, teprašo malonės tapti seneliu. Seneliai į kuriuos žvelgia jų anūkai. Seneliai, kurie savo patirtimi turi jiems suteikti gyvenimo prasmę. Seneliai, kurie nėra užsidarę mūsų istorijos melancholijoje, o atviri, kad jiems tai perduotume. Šie trys imperatyvai „Pakilk“, „Pakelk akis“, „Turėk viltį“ mums reiškia: „Svajok!“. Mes esame seneliai pašaukti svajoti ir savo svajone pasidalyti su šiandienos jaunimu: jam to reikia. Nes jie viliasi, kad mūsų svajonė suteiks pranašystės jėgą ir leis įgyvendinti uždavinius.

Popiežius paminėjo ir Luko evangelijos pasakojimą apie Simeoną ir Oną, du senelius pranašus - tačiau jie gebėjo svajoti! Nors buvo visai susenę, jie dalijosi svajone su visais, su šv. Juozapu, Marija, kitais. Ona kalbėjo visiems: „tai jis, tai jis!“. Ji dalijosi su kitais savo svajone. Būtent to iš mūsų prašo Viešpats: kad būtume seneliai, kad turimą gyvastingumą perduotume jaunimui, kurie to iš mūsų laukia; neužsidaryti, kiek įmanoma pasistengti: jie laukia mūsų patirties, mūsų gerųjų svajonių, kad pratęstume pranašystę ir darbą.

„Prašau Viešpatį, kad visiems mums suteiktų šią malonę. Taip pat tiems, kurie dar netapo seneliais“. Pajuokaudamas, popiežius pridūrė: „Štai, matau mūsų tarpe jauną Brazilų vyskupų pirmininką, bet jis apie tai dar patirs. Prašykime malonės būti seneliais, malonės svajoti ir šią svajonę perduoti jaunimui: jiems to reikia!“

Mišių pabaigoje popiežius Pranciškus padėkojo kardinolams už bendrą maldą jo jubiliejaus proga, prašant atleidimo už jo nuodėmes, ištvermės tikėjime, viltyje ir meilėje, už brolišką draugiją ir prašė Viešpaties juos palaiminti ir lydėti tarnystės Bažnyčiai kelyje.

(Vatikano radijas)

Skaityti 274 kartai

Medija