Facebook Image
Sekmadienis, 19 rugpjūčio 2012 15:15

Romoje posėdžiavo kapucinų Generalinė kapitula

Romoje nuo rugpjūčio 19 d. iki rugsėjo 22 d. vyko 84-oji Kapucinų mažesniųjų brolių ordino Generalinė kapitula. Kapitulos šaukimo laiške kapucinų ordino Generalinis ministras Mauro Jöhri nurodė tris pagrindinius Generalinės kapitulos momentus: Ordino Generalinio ministro ataskaitos pristatymą ir aptarimą, Naujo Generalinio ministro ir jo Definitorių išrinkimą ir kai kurių specifinių dokumentų, įskaitant kapucinų konstituciją ir kodeksą pataisų pristatymą ir aptarimą. Vieną kapitulos dieną, rugsėjo 1, kapitulos tėvai dalyvavo piligrimystėje į Asyžių. Kapitulos darbus užbaigė trumpa kelionė į San Giovanni Rotondo šventovę, kurioje ilsisi kapucino šv. T. Pijaus palaikai.

Apie penkias savaites trukę kapitulos darbai vyko Generaliniuose kapucinų namuose šv. Lauryno Brindiziečio kolegijoje Romos priemiestyje.  Kolegijos koplyčioje įrengta naujoji apsidės mozaika. Ją su savo bendradarbiais ir mokiniais kūrė žinomas mozaikininkas jėzuitas t. Marco Rupnik. Apsidės centre pavaizduotas Kristus Pantokratas, kurio šonuose matomos Išganymo istorijos scenos iš Senojo ir Naujojo Testamento: Mozės susitikimas su Dievu prie degančio krūmo ir Jėzus siunčiantis mokinius į pasaulį skelbti Evangeliją. Naujoji apsidė buvo inauguruota Kapucinų kapitulos darbų pradžios Mišiose. (Vatikano radijas)

*

Ordo Fratrum Minorum Capucinorum (OFM Cap), lietuviškai Mažesniųjų Brolių Kapucinų Ordinas, yra Romos Katalikų Bažnyčios vyrų vienuolija, gyvenanti pagal šv. Pranciškaus Regulą ir Testamentą bei savo Konstituciją. Šią vienuoliją bule „Religionis zelus“ 1528 m. liepos 5 d. patvirtino popiežius Klemensas VII.

Kapucinų vienuolija atsirado siekiant pranciškono dvasinio atsinaujinimo. Pranciškonas observantas brolis Matas iš Bascio (Mateus Serafini e Bascio) trokšdamas grįžti prie autentiško pranciškoniško gyvenimo, apleido savo konventą ir įsikūrė nuošalioje vietoje, prisiimdamas neturtingą ir kontempliatyvų gyvenimą. Juo pasekė kiti observantų ir konventualų pranciškonai.

Antru ordino įkūrėju laikomas br. Bernardinas iš Palli, kuris jauną vienuoliją, draskomą įvairių nesėkmių, išvairavo į ramesnę ir tikresnę padėtį, ją sustiprindamas viduje. 1560 m. popiežius Paulius IV galutinai patvirtino kapucinišką pranciškonų reformą, o 1619 m. ordinas gavo visišką autonomiją nuo kitų pranciškoniškų ordinų. Nuo to meto prasidėjo dinamiškas jo augimas.

Įsikūrus kapucinų vienuolijai, netrukus atsirado klarisės kapucinės, kontempliatyvi moterų vienuolija, kurią 1535 m. Neapolyje įkūrė kunigaikštienė Marija Lauryna Longo, vėliau tapusi pirmąja vienuolijos vyresniąja. Vienuolija turi vieną šventąją Veroniką Juliani.

Greitu laiku karalių ir kilmingųjų kviečiami kapucinai atvyko į Europą, vėliau nukeliavo į Šiaurės Ameriką, Etiopiją, Kongą, Siriją, Indiją. Į Lietuvą kapucinai atvyko tik XX amžiaus pradžioje, kviečiami Apaštališkojo nuncijaus arkivyskupo Achille Ratti, 1922 metais tapusio popiežiumi Pijumi XI (1922-1939).

Tačiau dar prieš įsikūrimą Lietuvoje, ne vienas lietuvis stojo į kapucinus Lenkijos provincijoje. Pirmasis lietuvis kapucinas br. Kazimieras Kudirka, populiarus ir pageidaujamas pamokslininkas, pal. br. Honorato Koźmińskio (1829 — 1916) mokinys, pasitraukė iš vienuolijos; br. Maksimas Juozas Taraiva iš Prienų, 1863 metų sukilimo dalyvis, patriotines dvasios kėlėjas, sukilėlių kariuomenės kapelionas, caro valdžios susektas ir 1864 m. pakartas. Kitas garsus lietuvis kapucinas yra br. Antanas Bazilijus Kirkevičius- eruditas, filosofijos dėstytojas, populiarus tų laikų pamokslininkas.

Kapucinai įsikūrė Telšių vyskupijoje, vėliau buvo pakviesti į Kauno arkivyskupiją, Plungėje kapucinai įkūrė savo berniukų progimnaziją (dabartinė III vidurinė) su 110 mokinių, kurioje su pasauliečių mokytojų pagalba mokytojavo. 1937-1939 m. suorganizavo Plungėje ligonių kongresus, į kuriuos iš visos Lietuvos susirinkdavo apie 4000 ligonių. Kapucinai 1936 m. pradėjo leisti religinį žurnalą “Lurdas”, jo tiražas 1940 m. išaugo nuo 3000 iki 120 000.

Lemtingaisiais 1940 metais kapucinai darbavosi trijose vietose – Plungėje, Kaune – Petrašiūnuose ir Šiauliuose, turėjo 25 narius. Nuo 1948 m. Lietuvos kapucinų garsas ilgam nutyla, komunistinė valdžia uždaro vienuolynus, visi broliai privalėjo išsiskirstyti po parapijas, nusivilkti abitus. Ištisus 50 metų jie darbavosi kaip dieceziniai kunigai, zakristijonai, retkarčiais slaptai susitikdami.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, a. a. kardinolas Vincentas Sladkevičius pakviečia kapucinus į Dotnuvos vienuolyną, o vėliau grąžino ir Petrašiūnų bažnyčią. 1990 m. generolas Lietuvos kapucinus apjungė į jam tiesiogiai pavaldžią generalinę viceprovinciją, kuri 2000 m. buvo panaikinta ir lietuviai kapucinai prijungti prie Krokuvos provincijos. Šiuo metu kapucinai darbuojasi Petrašiūnuose. (Parengta pagal Mažesniųjų brolių kapucinų ordino portalo informaciją kapucinai.lt).

(Vatikano radijas)

Skaityti 1517 kartai