Jau nuo seniai dangiškoji malonė mane skatino ir verste vertė, kad visa širdžia atsiduočiau Dievui, kad Dievą padaryčiau savo viso gyvenimo viduriu ir saule, apie kurią visos mano mintys, jausmai, geismai ir darbai suktųsi; jau nuo seniai Šv. Dvasios balsas šaukia, kad kaskart labiau stengčiaus savo gyvenimą tvarkyti pagal Evangelijos mokslą ir dvasią. (Iš Pal. […]
Saikingumas Skaityti daugiau »
Eina kova. O Lietuvai labai reikia ramybės ir vienybės. (Iš laiško kun. F. Kudirkai, 1926.09.24) Reikia melstis, kad Dievas duotų mums daugiau ramybės. Žinoma, kitų neperdirbsi, bet reikia mokytis matant nematyti, girdint negirdėti, reikia mokytis visų tų šunybių, blogybių nejausti taip labai, nesigraužti dėl jų. Gali tą ramybę pasiekti vienijantis su švenčiausia Jėzaus Širdimi, Jam
Žemė – ne rojus, žmonės – ne angelai, be kryžių gyventi negali. Reikia mokytis kantriai ir ramiai visoki kryželiai nešti. (Iš Pal. J. Matulaičio laiško kun. Jonui Totoraičiui MIC, 1913.05.17) Tenesiduoda, kad kas jį atitrauktų nuo to, kame jaučia, kad bus didesnė Dievo garbė, nuo to, kas gali geriau Dievui patikti. Težengia jis kantriai, su
Vidutiniam krikščioniui tikėjimas – tik viena atskira jo gyvenimo dalis. Toks žmogus turi šį tą sau ir šį tą Dievui. Kitaip gyvena šventasis. Siekdamas visa palenkti Dievui, jis nedrasko savo gyvenimo į dalis. Visi antriniai tikslai, galima sakyti, pranyksta. Belieka vienintelis tikslas – Dievas. Palaimintasis Jurgis Matulaitis „De sanctitate“ Kiekvienas trokštame būti laisvas. Tačiau neįmanoma augti
Žmogaus viltis glūdi ne pačiuose geruose darbuose, bet Dievo gailestingume, Dievo pažade, Kristaus nuopelnų didybėje. Viltis yra ten, kur žmogišku požiūriu nebėra vilties. Kai mus užklumpa abejonės, reikia žadinti pasitikėjimo Dievo gailestingumu aktus. Viešpatie, pasigailėk mūsų! Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Palaimintasis Jurgis Matulaitis „De spe“ Viešpatie! Tavim pilnai pasitikiu, stiprink mano
Tarp savęs turėtume kuo didžiausioj vienybėj gyventi, broliškais meilės ryšiais susirišdami, kad guldytume galvas vienas už visus, o visi už vieną (Pal. Jurgis Matulaitis. Užrašai, 1910 10 27). Kada Dievo meilė į mūsų širdį įžengusi ją praplečia, tada joje taip erdva pasidaro, kad visi žmonės, be jokių skirtumų ar tai luomų, ar tautos į ją
Žiburys nežibės, jei nebus jame žibalo. Evangelijos skelbėjas nebus pasaulio šviesa, nebus dvasiška jėga patraukiančia prie Kristaus, vedančia į kovą dėl Bažnyčios, stumiančios žmones į darbą, jei jo širdyje nedegs uolumo ugnis, neklestės dorybės, nebus šventumo (J. Matulaitis, Užrašai,1911.02.05) Prisimename Palaimintojo Popiežiaus Jono Pauliaus II žodžius, ištartus arkiv. J. Matulaičio beatifikacijos dieną: „Šventuosius reikia priimti
Dorybės Lietuvos žmonėms Skaityti daugiau »
