Autoriaus vardas: admin

Pirmoji metų diena. Diena, skirta Motinai – Jėzaus ir mūsų Motinai. Naujieji metai visada kupini vilčių, o užtikrinimas, kad tai nebus iliuzija, yra Motina. Ji gimdo Sūnų ir visus vaikus – tikrą gyvenimą, ne iliuzijas. Tuo labiau, kad jos Sūnus yra Gyvenimas, kuris teikia metams gyvybę. Jis yra ne magų ir astrologų miglotos prognozės, bet

Michel Quoist Taip, Viešpatie, gyvenimas yra nuostabus, nes jį mums dovanojo Tavo Tėvas. Gyvenimas yra nuostabus, nes Tu jį mums grąžinai, kai buvome jį praradę. Gyvenimas yra nuostabus, nes tai Tavo  Gyvybė paaukota už mus… Bet mes turime pasirūpinti, kad jis sužydėtų. O kad galėčiau jį kas vakarą Tau įteikti, turiu  surinkti jo žiedus susitikimuose

Tą sekmadienį Mišiose buvo ypač daug žmonių. Klebono žvilgsnis, atrodo, apglėbė visą tikinčiųjų minią, kuri, nors ir pripildė bažnyčią sausakimšai, vis tiek tebuvo maža dalelytė tos masės žmonių, kurie sudarė jo parapiją didelio miesto pakraštyje. Atėjus laikui sakyti pamokslą, klebonas kreipėsi į susirinkusius, tardamas: „Šiandien jums kalbėsiu ne aš. Jei leisite, norėčiau pakviesti vieną seną

 Tikras pasninkas gali būti ir šventės metas, kai tu gali: Susilaikyti nuo kitų teisimo – švęsti Kristaus buvimą juose. Nesureikšminti skirtumų – švęsti viso gyvenimo vienybę. Nepasiduoti tariamai tamsai – švęsti šviesos tikrovę. Susilaikyti nuo liguistų minčių – džiaugtis Dievo gydančia jėga. Nekalbėti niekinančių žodžių – džiaugtis tyrinančiais žodžiais. Susilaikyti nuo nepasitenkinimo – švęsti dėkingumą.

Kai sakome, kad Bažnyčia ką nors paskelbė šventuoju, norime paprasčiausiai pasakyti, jog ji pripažįsta, kad tas asmuo yra šventas. O kas jį padarė šventu? Ne Bažnyčia. Šventu jį padarė Dievas. Būti šventais – reiškia būti viena su Dievu, būti meile, kaip Jis yra Meilė, ir gyventi Jo gyvenimą, gyventi meilėje. O kas gali mus išmokyti

2010 m. vasario 13 d. Čenstakava, Lenkija Visiems Europos vienuoliams ir vienuolėms 1. Mes, 37 Europos nacionalinių vienuolių konferencijų (UCESM) nariai, susirinkome į Čenstakavą apsvarstyti temos “Vienuolinis gyvenimas Europoje: vilties istorijos, viltis istorijai”. 2. Išgyvenome stiprią bendrystės bei Viešpaties artumo patirtį, lankydami mirties stovyklą Aušvice, Lenkijos krikščioniškųjų šaknų vietas Krokuvoje ir gilaus dvasingumo šventoves: Jasna

Pašvęstojo gyvenimo institutų ir Apaštalinio gyvenimo draugijų Kongregacijos Prefekto Jo Eminencijos Kardinolo Franc Rodé C.M. sveikinimo žodis UCESM Generalinei Asamblėjai (Čenstakava, 2010 m. vasario 8-14 d.) Brangūs Broliai ir Seserys, džiaugiuosi, galėdamas pasveikinti jus, susirinkusius į Europos Vyresniųjų Konferencijų Sąjungos Generalinę Asamblėją, kurioje jūs gilinatės, svarstote ir meldžiatės tema „Pašvęstasis gyvenimas Europoje: vilties istorijos, viltis

Antradienis, vasario antroji – Pašvęstojo gyvenimo diena. Bet juk kiekviena diena turėtų būti ‘Pašvęsto gyvenimo diena’… Ką tai reiškia mums? Yra tik vienas atsakymas: ‘mylėti’. Karšta Meilė Kristui ir karšta meilė žmonėms. Kasdien Eucharistijos metu tariame: ‘Aukštyn širdis! Keliame į Viešpatį.’ Mūsų širdis, pakelta į Viešpatį, reiškia meilę Jam. Mūsų širdis, pakelta į Viešpatį, reiškia mūsų

Nuo 1997 metų Bažnyčioje kasmet vasario 2-ąją dieną yra minima Pašvęstojo gyvenimo diena, skirta tiems, kurie vienokiu ar kitokiu specialiu būdu pašventė savo gyvenimus Dievui: kontempliatyviems vienuoliams ir vienuolėms, apaštalinėms kongregacijoms, pasišventusių pasauliečių institutams. Ši diena buvo įsteigta popiežiaus Jono Pauliaus II iniciatyva. Šios iniciatyvos ištakose yra 1994 metais vykęs Vyskupų sinodas, skirtas pašvęstajam gyvenimui