Autoriaus vardas: admin

(iš knygos „Užrašai”*) Viešpatie, kaip aš Tave myliu. Duok, kad ir mylėčiau, ir mylėti nenustočiau niekados. Širdis mano dega. Norėčiau iki paskutiniam savo kraujo lašeliui paaukoti už Tave, viską atiduoti, visko išsižadėti – ir gyvenimo, ir visko, kad tik Tavo garbė augtų ir Tavo Bažnyčia taptų ir kiltų. Pats rodyk, kas man daryti. Tiek man

I stotis VIEŠPATS JĖZUS NUTEISIAMAS MIRTI Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave, kad šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį! Kai apmąstome  Kristaus kančią, mus apima liūdesys: matome visą dorybės iškilumą ir nuodėmės niekšystę. Apie tai liudija pranašystės išsipildymas: „Vienas iš jūsų mane išduos“. Šitai skaudina Jėzaus širdį – didina Jo kančią. Ir šiandien žmonės ruošia

Kyrie eleison, Christe eleison, Kyrie eleison. Kristau, išgirsk mus, Kristau, išklausyk mus. Tėve, dangaus Dieve, pasigailėk mūsų! Sūnau, pasaulio Atpirkėjau Dieve, pasigailėk mūsų! Šventoji Dvasia Dieve, pasigailėk mūsų! Šventoji Trejybe, vienas Dieve, pasigailėk mūsų! Nekaltai pradėtoji Marija, melski už mus! Palaimintasis arkivyskupe Jurgi, melski už mus! Didis Nekaltosios Mergelės Marijos mylėtojau, melski už mus! Visada

Malda prašant sveikatos Viešpatie Jėzau Kristau, Tu mokei mus: „Jeigu kas iš JŪSŲ susitars žemėje dviese melsti kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks.” Todėl nuolankiai maldaujame Tave grąžinti sveikatą ligoniams (čia paminėti ligonių vardus), kurie šaukiasi (kuriems šaukiamės)  palaimintojo Jurgio užtarimo. Trokštame, kad tai būtų naudinga JŲ išganymui. Tavimi, Viešpatie, pasitikime ir amžiais

Dievas gi mums davė ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir protingumo Dvasią (2 Tim 17). Ar ne geriau būti dėl Kristaus ištremtu, surakintu, negu pačiam laisvu noru lindėti savo rankomis statytame kalėjime, negu gėdingai valkioti savo rankomis nukaltus pančius, kuriais gėdinga baimė yra surakinusi? (Pal. arkiv. Jurgis Matulaitis) ***** Drąsa – tai gebėjimas sekti

Duok mums, Viešpatie, tą drąsą ir narsumą, kad nesibijotume niekad savęs užmiršę, savęs visiškai išsižadėję, sau numirę visiškai paskęsti Vienuolijoj dėl didesnės Dievo garbės ir Bažnyčios labo, sužibėti, kaip toji žvakė ant altoriaus pastatyta, dėl Dievo garbės, sudegti, kaip tie smilkalų grūdai, išduodantys gardų kvepėjimą, dėl Dievo garbės, nesibijokime susinešioti, sudilti, sunykti dėl didesnės Dievo

Jei vienas kelias užkirstas, kodėl kito nepaieškoti. Jei vienos durys uždarytos, kitas sau prasiręskime, jei vienas langas užkimštas ir užkaltas, kitą sau darykimės, kad šviesą sau įneštume. (J. Matulaitis, Užrašai, 1911-03-07) Duok mums, Viešpatie, apaštališkos dvasios, tikro, visas sielas apimančio uolumo. (J. Matulaitis, Užrašai, 1911.01.25) Žiburys nežibės, jei nebus jame žibalo. Evangelijos skelbėjas nebus pasaulio

Duok, Dieve, kad dėl Tavęs ir Tavo Bažnyčios dar daugiau galėčiau dirbti, vargti ir kentėti. Duok, kad sudegčiau kaip ta žvakė ant altoriaus nuo darbo kaitros ir meilės ugnies dėl Tavęs ir tavo Bažnyčios. Ačiū, Viešpatie, kad mane išvedei iš šio pasaulio, kur klaidžiojau, o gal ir kitus klaidinau, tai vis neva iš uolumo; Tu,

Jau nuo seniai dangiškoji malonė mane skatino ir verste vertė, kad visa širdžia atsiduočiau Dievui, kad Dievą padaryčiau savo viso gyvenimo viduriu ir saule, apie kurią visos mano mintys, jausmai, geismai ir darbai suktųsi; jau nuo seniai Šv. Dvasios balsas šaukia, kad kaskart labiau stengčiaus savo gyvenimą tvarkyti pagal Evangelijos mokslą ir dvasią. (Iš Pal.

Eina kova. O Lietuvai labai reikia ramybės ir vienybės. (Iš laiško kun. F. Kudirkai, 1926.09.24) Reikia melstis, kad Dievas duotų mums daugiau ramybės. Žinoma, kitų neperdirbsi, bet reikia mokytis matant nematyti, girdint negirdėti, reikia mokytis visų tų šunybių, blogybių nejausti taip labai, nesigraužti dėl jų. Gali tą ramybę pasiekti vienijantis su švenčiausia Jėzaus Širdimi, Jam

Žemė – ne rojus, žmonės – ne angelai, be kryžių gyventi negali. Reikia mokytis kantriai ir ramiai visoki kryželiai nešti. (Iš Pal. J. Matulaičio laiško kun. Jonui Totoraičiui MIC, 1913.05.17) Tenesiduoda, kad kas jį atitrauktų nuo to, kame jaučia, kad bus didesnė Dievo garbė, nuo to, kas gali geriau Dievui patikti. Težengia jis kantriai, su