Vidutiniam krikščioniui tikėjimas – tik viena atskira jo gyvenimo dalis. Toks žmogus turi šį tą sau ir šį tą Dievui. Kitaip gyvena šventasis. Siekdamas visa palenkti Dievui, jis nedrasko savo gyvenimo į dalis. Visi antriniai tikslai, galima sakyti, pranyksta. Belieka vienintelis tikslas – Dievas. Palaimintasis Jurgis Matulaitis „De sanctitate“ Kiekvienas trokštame būti laisvas. Tačiau neįmanoma augti
Žmogaus viltis glūdi ne pačiuose geruose darbuose, bet Dievo gailestingume, Dievo pažade, Kristaus nuopelnų didybėje. Viltis yra ten, kur žmogišku požiūriu nebėra vilties. Kai mus užklumpa abejonės, reikia žadinti pasitikėjimo Dievo gailestingumu aktus. Viešpatie, pasigailėk mūsų! Dieve, ateik man padėti, Viešpatie, skubėk manęs gelbėti. Palaimintasis Jurgis Matulaitis „De spe“ Viešpatie! Tavim pilnai pasitikiu, stiprink mano
Tarp savęs turėtume kuo didžiausioj vienybėj gyventi, broliškais meilės ryšiais susirišdami, kad guldytume galvas vienas už visus, o visi už vieną (Pal. Jurgis Matulaitis. Užrašai, 1910 10 27). Kada Dievo meilė į mūsų širdį įžengusi ją praplečia, tada joje taip erdva pasidaro, kad visi žmonės, be jokių skirtumų ar tai luomų, ar tautos į ją
Žodžiai ir muzika: ses. Celina OSB PriegiesmisPašaukei, pašventei, pasiuntei mus, DIEVE, eit ir nesustot.Pašaukei, pašventei, pasiuntei mus, DIEVE, trokšt ir nenurimt. 1. Tavo, TĖVE, artumoj, Tavo meilės gilumojMūs gyvenimas įgauna prasmę,Pašaukimas atneša džiaugsmą. Pašaukei, pašventei, pasiuntei mus, TĖVE, eit ir nesustot.Pašaukei, pašventei, pasiuntei mus, TĖVE, trokšt ir nenurimt. 2. Tavo, DVASIA, dvelkime, Tavo galios veikimeMums
Žiburys nežibės, jei nebus jame žibalo. Evangelijos skelbėjas nebus pasaulio šviesa, nebus dvasiška jėga patraukiančia prie Kristaus, vedančia į kovą dėl Bažnyčios, stumiančios žmones į darbą, jei jo širdyje nedegs uolumo ugnis, neklestės dorybės, nebus šventumo (J. Matulaitis, Užrašai,1911.02.05) Prisimename Palaimintojo Popiežiaus Jono Pauliaus II žodžius, ištartus arkiv. J. Matulaičio beatifikacijos dieną: „Šventuosius reikia priimti
Dorybės Lietuvos žmonėms Skaityti daugiau »
Kaip pasirengti Kalėdoms tinkamai? Į pagalbą ateina Yoannis Lazhi Gaid, popiežiaus Pranciškaus sekretorius. Kalėdų šventės įtrauktos į krikščionišką kalendorių 354 metais po Kristaus, imperatoriaus Konstantino parėdymu. Pirmaisiais amžiais krikščionys švęsdavo tik Velykas, kurios vadintos „Saulės diena“, nes priminė Kristaus prisikėlimą. Romoje gruodžio 25-oji buvo žiemos saulėgrįžos diena, ženklas, kai ima artintis pavasaris. Šiai šventei buvo
Lazhi Gaid. Jėzaus Gimimas: kaip pasirengti Kalėdoms Skaityti daugiau »
Štai ką rašo Kirilas Jeruzalietis, IV amžiaus vyskupas ir teologas, šventasis ir Bažnyčios mokytojas: „Mes skelbiame Kristų, kuris ateis. Nes jo atėjimas nėra vienas. Taip pat yra antras, kuris bus daug šlovingesnis už pirmąjį. Juk pirmasis buvo užantspauduotas kančia. Antrasis – dieviškos karalystės karūna. (…) Du yra Jo (Kristaus) įžengimai į istoriją. Pirmą kartą atėjo
Advento atsiradimo istorija Skaityti daugiau »
Viešpatie, atverk mūsų širdis, kad galėtume suprasti ir pamatyti išganymo darbą, kurį Tu pradedi dėl mūsų visų! Būtent taip ir yra: kiek mes besistengtume suvokti, išprotauti, viską daryti, kad būtume geri,- jeigu Viešpats neatveria mūsų širdies, mes nieko nepasieksime. Žinau, kad žmogiškai tai yra nesuprantama, nes žmogus yra įpratęs viską perleisti per savo smegenų filtrą,
Advento prasmė Skaityti daugiau »
Atėjo turbūt pats gražiausias Liturginių metų laikas – Adventas. Gražiausias, nes Adventas – tai laukimas, Adventas – tai rūpestingas ruošimasis, Adventas – tai dalinimasis. Laukti yra nuostabu. Vargas tam, kuris nieko nelaukia: viduje jis jau miręs, neturi vilties, negyvena šio laiko, kuris mus skiria nuo Kalėdų, laukdamas įvykio, kuris gali pakeisti mūsų širdis, mūsų gyvenimą,
Štai ir sulaukėme Advento laikotarpio, laukimo ir vilčių laiko! Tikime, kad mes visi turime Ko laukti, kad esame viltingame laukime, priešingu atveju ir šios Kalėdos praeis kaip daugybė kitų – beprasmiškoje prieššventinio maratono, Kūčių vakarienės, Kalėdų baliaus, vyno, šampano, kvailų juokelių rutinoje, kur viskas taip tuščia, tuščia… Nieko nelaukėme, nieko nesutikome, vėl pradėsime įprastinį nuobodų,
Vilties laikas Skaityti daugiau »
Jėzaus gyvenimas praėjo tarp dviejų tylų: viena buvo naujagimio tyla, o kita – pasmerktojo, kuris tyli teisme ir ant kryžiaus. Tai mane pribloškia ir priverčia nutilti. Noriu mąstyti apie gimstančio Dievo tylą. Vėliau ta tyla tęsiasi trisdešimt metų. Jis yra Žodis, o tyli. Vadinasi, prieštarauja sau? Kiek metų nugyveno tarsi tuščiai, nuo Betliejaus iki Nazareto,
