Garbė Jėzui Kristui,
Norėtume Jus informuoti apie neseniai pasirodžiusią knygelę „GAILESTINGUMO KELIAS. Šv. Faustinos, pal. Mykolo Sopočkos ir pal. Jono Pauliaus II pėdomis Vilniuje“, kurios sudarytojas yra šv. Jono brolių prioras tėvas Jonas Emanuelis.
Tai knyga, kviečianti į piligriminę kelionę Vilniaus vietomis, istoriškai susijusiomis su Gailestingumo žinia. Prie devynių Gailestingumo kelio stočių, prasmingai susietų su Jėzaus šv. Faustinai padiktuotu devyndieniu, kaip gailestingumo kelio pratęsimas įtraukti ir tokie objektai kaip Panerių memorialas ir dabartinis KGB muziejus – ypatingos kančios, sukeltos totalitarinių režimų, vietos, o Šventosios dvasios cerkvė ir Liuteronų bažnyčia – kaip įvairių religinių bendruomenių vienybės siekimo ženklas. Knygelėje taip pat pateiktos trumpos popiežių pal. Jono Pauliaus II, Benedikto XVI bei Pauliaus VI meditacijos, tinkančios kiekvienai Gailestingumo kelio vietai, ištraukos iš šv. Faustinos „Dienoraščio“ bei pal. popiežiaus Jono Pauliaus II Atsidavimo Gailestingumui aktas. Leidinio įvade gausu citatų iš Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje pasakytų kalbų.
Šį leidinį galima įsigyti Vilniaus Joanitų vienuolyne, Vilniaus ir Kauno katalikiškuose knygynuose arba elektroniniame knygyne Mano Knyga.lt arba užsisakant tiesiogiai telefonu 8 675 45894 (šiuo atveju kaina mažesnė).
IŠTRAUKA
„Visiems žinomas dvasinis pal. popiežiaus Jono Pauliaus II ryšys su šv. Faustina – jauna lenkų vienuole, apie kurią savo bičiulio, būsimojo kardinolo Andžejaus Marijos Deskuro, dėka jis sužinojo Antrojo Pasaulinio karo metais, dieną dirbdamas Solvay gamykloje, o naktį mokydamasis Krokuvos pogrindžio seminarijoje. Taip pat žinomas jo, 1959 m. į Krokuvos vyskupo sostą paskirto ganytojo, vaidmuo panaikinant Šventosios Oficijos draudimus ir taip sudarant sąlygas vėl skleisti Dievo Gailestingumo kultą. Iš čia, aišku, kyla Dives in misericordia, antroji Jono Pauliaus II pontifikato enciklika, sesers Faustinos beatifikacija 1993 m. balandžio 18 d. ir jos kanonizacija bei Gailestingumo sekmadienio įvedimas visuotinėje Bažnyčioje 2000 m. balandžio 30 d.
Keliaudamas po Lenkiją, popiežius Jonas Paulius II išgarsino Krokuvą kaip šventosios Faustinos ir Gailestingumo miestą. Juk kaip tik čia ji atliko noviciatą, davė amžinuosius įžadus ir baigė gyvenimą. Ji palaidota savajame Lagievnikų vienuolyne, greta 2002 m. rugpjūčio 17 d. Jono Pauliaus II konsekruotos Dievo Gailestingumo šventovės.
Tačiau būtent Vilniuje, kur ses. Faustina praleido trejus metus (1933–1936), ji patyrė daugelį Kristaus regėjimų. Čia jos prašymų tikrumu norėjusio įsitikinti kun. Mykolo Sopočkos užsakymu dailininkas Eugenijus Kazimirovskis 1934 m. nutapė Gailestingojo Jėzaus paveikslą. Būtent Vilniuje 1935 m. balandį neoficialiai pirmąkart švęstas Gailestingumo sekmadienis. Būtent Vilniuje 1935 m. balandį Viešpats paprašė, kad būtų įsteigta nauja seserų kongregacija. Galiausiai Vilniuje 1935 m. rugsėjo 13–14 d. Jėzus patikėjo šv. Faustinai Dievo Gailestingumo vainikėlį. Nuo tada Vilnius gali būti vadinamas ir Gailestingumo miestu, jo gyventojus šv. Faustinos kanonizacijos dieną pal. popiežius Jonas Paulius II pakvietė ypatingai misijai:
„Dievo Apvaizda susiejo šv. Faustinos gyvenimą su Varšuva, Plocku, Vilniumi ir Krokuva. Šiandien, išvardydamas miestus, kurių globėja yra naujoji šventoji, jų gyventojų ypatingam rūpesčiui patikiu Dievo Gailestingumo apaštalavimą.“
Tačiau gali kilti klausimas: kodėl Dievas panoro paženklinti šiuos miestus Gailestingumo slėpiniu? Atsakymą rasti nelengva, nes „kas gi yra suvokęs Viešpaties mintį?“, tačiau galima manyti, kad taip yra todėl, jog šie miestai priklausė dviem svarbioms katalikiškoms Rytų Europos šalims, daug iškentėjusioms nuo abiejų XX a. totalitarinių režimų – nacizmo ir komunizmo. Europoje pradėjus plisti tų ideologijų blogiui, Dievas panoro duoti ir vaistą, t. y. gailestingumą. Nuolankiai vienuolei Jis panoro apreikšti, kad, jei žmonija su pasitikėjimu atsigręžtų į Jį, gailestingumas nubrėžtų ribą blogiui, o Dievas išgydytų žmoniją, priglausdamas ją prie savo gailestingosios Širdies.“
Dėkoju už dėmesį,
Agnė Paulėkienė